Per tyrimą 6 metus buvo stebimas 547 žmonių maisto porcijų dydis ir valgymo laikas, taip pat duomenys apie jų sveikatą bei svorį. Žurnale „Journal of the American Heart Association“ paskelbtame tyrime teigiama, kad duomenys neparodė jokio ryšio tarp dienos intervalo, kuriuo žmonės valgė, ir jų svorio, rašoma CNN.
Pastaraisiais metais laiko, kada yra valgoma, kontroliavimas, pastebimas tokiose mitybos tendencijose, kaip protarpinis badavimas, yra populiarus metodas, kuriuo bandoma numesti svorio.
Vis dėlto mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp valgymo laiko ribojimo ir svorio mažėjimo, sakė pagrindinė tyrimo tyrėja Wendy Bennett, Johnso Hopkinso medicinos mokyklos vidaus ligų skyriaus docentė. Ji pažymėjo, kad buvo vertinama, kada žmonės valgė pabudę, koks buvo tarpas tarp valgymų per dieną ir kiek laiko likus iki miego jie valgė.
Anot jos, su svorio mažėjimu buvo susiję nedideli valgymai.
„Remdamiesi kitais atliktais tyrimais, įskaitant ir mūsų, pradedame manyti, kad valgymo laikas, tikėtina, iš karto nelemia svorio mažėjimo“, – teigė W.Bennett, bet pridūrė, jog kai kuriems žmonėms valgymo laiko nustatymas gali būti naudinga mitybos stebėjimo priemonė.
Tyrimo rezultatus reikėtų vertinti atsargiai
Vis dėlto ekspertai įspėjo, kad šio tyrimo rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Tarp dalyvių buvo nedaug rasinių ir etninių mažumų, pažymėjo Harvardo medicinos mokyklos docentė daktarė Fatima Cody Stanford.
Be to, yra daug socialinių sveikatą lemiančių veiksnių, tokių kaip stresas ir žmonių aplinka, kurie galėtų būti įtraukti į duomenis. Tuftso universiteto mitybos mokslo ir politikos profesorė Alice Lichtenstein pridūrė, kad jie gali būti svarbūs siekiant geriau įvertinti valgymo laiko poveikį.
„Įtariu, kad jei jie atidžiau išnagrinėtų duomenis, atsirastų pogrupių, kuriuose valgymo laikas galėjo turėti reikšmingą poveikį“, – sakė A.Lichtenstein.
W.Bennett pažymėjo, kad šis tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, t.y. jie nagrinėjo esamus tyrimo modelius, o ne atliko pakeitimus atsitiktinės atrankos grupėje. Ji pridūrė, kad šiuo metu vyksta tolesnis darbas šia tema.
Kokybė svarbiau už kiekybę
Anot A.Lichtenstein, nėra vienos visiems žmonėms tinkamos mitybos strategijos. Be to, labai svarbi yra maisto kokybė.
„Jei stengsitės sveikai maitintis, būsite fiziškai aktyvūs, mažiau tikėtina, kad sirgsite diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, obstrukcine plaučių liga ir hipertenzija“, – teigė A.Lichtenstein.
Ji pridūrė, kad tai nuobodūs dalykai, kurių niekas nenori girdėti, tačiau, kalbant apie svorio kontrolę, negalima praleisti vaisių ir daržovių valgymo bei reikia išlikti fiziškai aktyviems.
Kai kuriems žmonėms bandymas badauti su pertraukomis arba riboti valgymo intervalus, A.Lichtenstein teigimu, gali būti naudingas būdas atkreipti dėmesį į asmeninius polinkius, tačiau daugelis negali to laikytis tiek, kad pastebėtų ilgalaikius pokyčius arba išlaikytų numestą svorį.
Negalima praleisti vaisių ir daržovių valgymo bei reikia išlikti fiziškai aktyviems.
Anot A.Lichtenstein, žmonės turėtų atkreipti dėmesį į valgomo maisto maistinę vertę. Ji pridūrė, kad 100 kalorijų turintys guminukai organizmui nėra tas pats, kas 100 kalorijų turintys avižiniai dribsniai su vaisiais ir riešutais.
Vis dėlto, kaip sako specialistė, kiekvienas turėtų dirbti individualiai ir atsižvelgti į savo kūno poreikius, nes skirtingos mitybos strategijos visiems veikia nevienodai.
Jei, pavyzdžiui, protarpinis badavimas kam nors pasiteisino, tai reiškia, kad vieno žmogaus organizmas į tai sureagavo, o kito – ne.
