Maisto papildai – mūsų organizmui būtinos medžiagos, skirtos papildyti įprastą maisto racioną.
„Su maistu mes gauname baltymų, angliavandenių ir riebalų, kurie suteikia energijos arba kitaip – kalorijų, reikalingų kiekvienam iš mūsų, kad galėtume gyventi – kvėpuotume, mąstytume, judėtume.
Vienas gramas angliavandenių turi keturias kilokalorijas, vienas gramas baltymų – taip pat keturias kilokalorijas, o vienas gramas riebalų – devynias kilokalorijas“, – paaiškina vaistininkė Rasa Keraitė.
Pagrindinis kalorijų šalinis yra angliavandeniai, baltymai ir riebalai, o, pasak vaistininkės, dažniausiai maisto papildų sudėtyje yra vitaminų, mineralinių medžiagų, augalinių ekstraktų, skaidulinių medžiagų – visa tai yra būtina fiziologinių funkcijų užtikrinimui mūsų organizme.
Suprasti akimirksniu
- 1 g angliavandenių turi 4 kilokalorijas;
- 1 g baltymų – 4 kilokalorijas,
- 1 g riebalų – 9 kilokalorijas.
Vaistininkė įspėja, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalas, todėl įprastai neturi kalorijų, kurios reikalingos organizmui funkcionuoti.
„Tam tikruose papilduose esantis augalinis aliejus reikalingas riebaluose tirpiems vitaminams įsisavinti ar saldų skonį suteikiančios medžiagos, pavyzdžiui, guminukų sudėtyje, – dažniausiai yra augalinės kilmės ir jų kiekis yra nežymus“, – komentuoja vaistininkė ir priduria, kad tam tikruose maisto papilduose netgi yra medžiagų, kurios padeda kontroliuoti ar net sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, pavyzdžiui, gliukomananas (skaidulinė medžiaga), kuris išbrinksta skrandyje ir taip suteikia sotumo pojūtį, o chromas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir sumažina potraukį saldumynams.
Vis dėlto yra ir tam tikra grupė papildų, kurie skirti svoriui didinti ir turi didelį kiekį kalorijų. Pasak vaistininkės, tai koncentruotas baltymų, angliavandenių ir kitų maistinių medžiagų mišinys, dažniausiai naudojamas sportininkų. Suvartojus porciją tokio svorio didinimo papildo, galima iš karto gauti iki 800 kcal.
Svarbu nepersistengti
Vaistininkė R.Keraitė pataria, skaičiuojant kalorijas, nepersistengti ir pasirūpinti, kad gautumėte reikiamą jų kiekį tam, kad ląstelės tinkamai funkcionuotų.
„Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo“, – sako farmacininkė.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad baltymai turėtų sudaryti 10–15 proc., angliavandeniai 55–62 proc., riebalai – 28–32 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Apskaičiuota, kad pagrindinei medžiagų apykaitai užtikrinti vienam kūno svorio kilogramui per valandą reikia vienos kalorijos. Vaistininkė įspėja, kad drastiškai sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, galimas organizmo išsekimas, dėl ko gali sutrikti organizmo funkcionavimas ir atsirasti įvairios ligos.
Pavasarį, bundant gamtai, bunda ir žmogus, todėl norint užtikrinti stabilią emocinę, fizinę būklę ir žavią išvaizdą, būtina visavertė mityba, kurios metu gaunama pakankamai vitaminų, makroelementų ir mikroelementų bei kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Vaistininkė įspėja, kad drastiškai sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, galimas organizmo išsekimas, dėl ko gali sutrikti organizmo funkcionavimas ir atsirasti įvairios ligos.
Atėjus pavasariui vaistininkė rekomenduoja, vartoti kuo daugiau atsirandančių šviežių daržovių ir vaisių, taip pat praturtinti savo mitybą žuvies produktais.
Be to, labai svarbus ir fizinis aktyvumas bei laikas gryname ore. „Dažnai nepavyksta visko suderinti, todėl, norint po žiemos atgauti jėgas, į pagalbą pasitelkiami vitaminai ir mineralinės medžiagos. Juos renkantis svarbu atsižvelgi į individualius poreikius, mitybos racioną, gretutines ligas. Negalima išskirti vienos konkrečios vitaminų grupės ar mikroelemeno, rekomenduotinos kaip pavasario „panacėjos“, kadangi organizmui reikalinga visuma“, – apibendrina vaistininkė.
Farmacijos specialistė primena skirti pakankamai laiko miegui, vengti streso, rūpintis visaverte mityba ir vartoti pakankamai skysčių, nes tai padės užtikrinti gerą savijautą.
6 vitaminai ir mineralai, kurių dažniausiai trūksta pavasarį:
1. Vitaminas D itin svarbus mūsų kaulų sistemai – kalcio pasisavinimui. Daugybė tyrimų rodo, kad trūkstant vitamino D galima susirgti depresija, pradeda kamuoti lėtinis nuovargis, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
2. Vitaminas C būtinas palaikyti stiprią imuninę sistemą, padeda kovoti su infekcijomis. Vitaminas C taip stiprina kraujagyslių sieneles, greitina žaizdų gijimą, gerina geležies pasisavinimą. Itin plačiai vitaminas C vartojamas grožiui puoselėti – jis ne tik stabdo odos senėjimo procesus, bet ir skatina kolageno gamybą.
3. B grupės vitaminai svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai palaikyti. Apie B grupės vitaminų trūkumą gali signalizuoti susilpnėjusi atmintis, padidėjęs dirglumas, nemiga, nuovargis, energijos trūkumas, skilinėjanys lūpų kampučiai.
4. Magnis dalyvauja daugelyje organizmo cheminių reakcijų, todėl jo poreikis išlieka didžiulis visus metus. Magnio trūkumą signalizuoja atsiradęs raumenų mėšlungis, akies trūkčiojimas, padidėjęs nuovargis, nervingumas.
5. Cinkas stiprina odą ir plaukus, tai labai svarbus imuniteto stiprintojas, dalyvauja hormonų ir fermentų gamyboje.
6. Omega-3 riebalų rūgštys būtinos palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą, atmintį. Jų stoką organizme gali atspindėti išberta, sausa oda, išsausėję, lūžinėjantys nagai bei plaukai, dažni uždegimai.
