Sveikatos specialistai pateikia taisyklingos žaizdų priežiūros atmintinę ir siūlo įsidėmėti, kada sužeidimus gydyti vandenilio peroksidu, joduotu povidonu, jodu ar kalio permanganatu, o kokiais atvejais rinktis briliantinį žaliąjį ir ką reikia žinoti apie dezinfekantą ir salicilą.
Žaizdoms plauti – vandenilio peroksidas
Sveikatos specialistai pirmiausia pataria pamiršti senovėje dezinfekcijai neretai naudotas bet kokias po ranka pasitaikančias priemones – kvepalus, alkoholį, trauklapius. Tai gali dar labiau sudirginti žaizdą. Sužalojimams gydyti būtina naudoti tik vaistinius preparatus. Jei žaizda kraujuoja, prieš ją tvarstant būtina sustabdyti kraujavimą. Nedidelės žaizdelės dažniausiai nustoja kraujuoti pačios per 15 min., tereikia vaikui ramiai pasėdėti. Jei kraujuoja stipriau, rekomenduojama prispausti sterilios marlės gabalėlį.
Kraujavimui sustojus žaizdą būtina išvalyti ir sumažinti infekcijos riziką, būtina valyti net ir iš pažiūros nedidelius nubrozdinimus. Sužeistą vietą pirmiausia reikia nuplauti. Žaizdoms plauti tinkamiausias vandenilio peroksidas. Šis odos tirpalas yra stiprus oksidatorius, sukelia antiseptinį poveikį, dezinfekuoja. Patekęs į žaizdą putodamas gerai ją išvalo. Antimikrobinį poveikį turintis vandenilio peroksidas veikia ir kai kuriuos virusus, taip pat stabdo nedidelį kraujavimą. Tirpalo negalima plakti, kaitinti, kadangi šiluma ir skysčio judėjimas skatina vandenilio peroksido irimą.
Nuo bakterijų saugo joduotas povidonas, jodas
Išvalius žaizdą būtina patepti priemone, saugančia nuo bakterijų. Tam puikiai tinka joduotas povidonas, kurį galima tepti tiesiai net ant didelės žaizdos (ne aplink, kaip daugelį priemonių). Šis odos antiseptikas pasižymi plačiu veikimo spektru: sunaikina mikrobus, grybelius, bakterijas, virusus. Beskausmis antimikrobinis vaistas, naudojamas prieš chirurgines operacijas ar kitas procedūras, tinkamas įvairioms žaizdoms ir nudegimams gydyti.
Dezinfekcijai plačiai naudojamas ir kiekvienoje vaistinėlėje randamas jodas, kuris veikia daugelį mikroorganizmų, bakterijas, pirmuonis, virusus, sporas. Svarbu žinoti – jodu tepti reikia aplink žaizdą esančią odą. Dar viena svarbi jodo paskirtis – užlašinus jodo tirpalo ant riešo galima patikrinti, ar organizme netrūksta jodo. Jeigu ruda dėmė išnyksta greičiau nei per 24 valandas, vadinasi, organizmui jodo nepakanka. Jodo trūkumas sukelia sunkias sveikatos problemas, todėl į šį elementą vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Tiesa, sveikatos specialistai perspėja, kad jodo tirpalas skirtas žaizdų dezinfekcijai ir šiam testui atlikti, jo vartoti per burną negalima.
Kai žaizda nuplauta ir dezinfekuota, ją reikėtų aprišti bintu. Gilesnes žaizdeles reikėtų sutvarstyti, ypač tas vietas, kurios nuolat kliūna ir yra didelis pakartotinos traumos pavojus.
Žaizdoms gydyti – kalio permanganatas ir briliantinis žaliasis
Sužalojimus, net ir pačius mažiausius, gydytojai pataria stebėti. Jei žaizdelė nemaloniai kvepia, šlapiuoja, pūliuoja, ją reikia plauti kalio permanganatu. Šis preparatas turi antiseptinį poveikį – naikina pūlinę infekciją sukeliančius mikroorganizmus žaizdose ir jų aplinkoje. Kalio permanganato kristalai terpėje, kurioje yra oksiduojamų medžiagų (organinių medžiagų, pūlių) sutraukia audinius, pridegina, sukelia antimikrobinį poveikį, padeda greičiau gyti ir naikina blogą kvapą.
Žaizdos gydomos 0,01 % koncentracijos tirpalu, kuriam paruošti reikia 0,1 g miltelių (keleto kristalų ant peilio galo), ištirpintų 1000 ml (1 litras) šilto virinto vandens. Paruoštas tirpalas turi būti švelniai rožinės spalvos. Jeigu tirpalo spalva yra per ryški, reikia praskiesti jį didesniu kiekiu šilto virinto vandens.
Žaizdoms gyti taip pat padeda briliantinis žaliasis, kurį geriausia naudoti infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų. Briliantinis žaliasis žaizdas veikia antibakteriškai ir padeda joms gyti. Liaudyje vadinama „zelionka“ dar naudojama sergant vėjaraupiais. Dauguma tėvų vengia šios senovinės priemonės ir ieško modernesnių – nematomų preparatų. Tačiau pamiršta faktą, kad vėjaraupiai turi „užkrečiamąjį periodą“. Vėjaraupių karantinas yra apie 10 dienų, tai yra dar 5 dienos po paskutinio bėrimo atsiradimo. Taigi, su žaliu tirpalu nesekant, kada atsirado paskutiniai spuogeliai, tėvai nežino, ar jų vaikas dar gali užkrėsti kitus. Todėl pamatyti, kada atsirado paskutinis bėrimas, yra labai svarbu. Ši priemonė turėtų būti kiekvienos šeimos vaistinėlėje, nes briliantiniu žaliuoju galima tepti įvairias žaizdeles ir efektyviai gydyti netgi lūpų pūslelinę.
Žaizdas, net ir pačias mažiausias, gydytojai pataria stebėti. Jei žaizdelė vis tiek pūliuoja, skleidžia nemalonų kvapą, o aplink esanti oda parausta ar apsitraukia gelsva mase, būtina kreiptis į gydytojus dėl galimos infekcijos.
Virusus ir mikrobus naikina salicilas ir dezinfekantas
Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad prižiūrint žaizdas žmonės neretai daro didelę klaidą jas dezinfekuodami dezinfekantu. Pastarasis preparatas skirtas rankoms, odai dezinfekuoti, bet ne žaizdoms gydyti. Pandemijos metu dezinfekantų galima rasti net ir prekybos centruose ar buities prekių parduotuvėse, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad dezinfekanto reikėtų ieškoti vaistinėse, kuris būtų be priemaišų – pagamintas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą formulę.
Ne daug kas žino, kad profilaktiškai odos dezinfekcijai taip pat naudojama ir salicilo rūgštis. Vaistinėse esantys salicilo rūgšties preparatai puikiausiai tinka rankų dezinfekcijai, nes jų sudėtyje yra 70 proc. etanolis. Tokios koncentracijos etanolis pasižymi virucidiniu ir antibakteriniu veikimu – naikina virusus, bakterijas bei kitus kenksmingus mikroorganizmus. Salicilas tinka ne tik rankų dezinfekcijai ar smulkių odos pažeidimų antiseptikai, šis preparatas labai veiksmingas gydant spuogus, todėl puikiai tiks spuoguotai paauglių odai.
Specialistai iš namų rekomenduoja neišeiti be dezinfekcinių priemonių, kurios nuo virusų padeda apsisaugoti veiksmingiau nei kaukės. Dezinfekantas ar salicilo preparatai turėtų būti kiekvieno šeimos nario rankinėje ar kuprinėje. Vykstant į gamtą su vaikais ar paaugliais tėvai visada turėtų pasiimti preparatus, reikalingus pirmajai pagalbai nuo įvairių sužeidimų: vandenilio peroksidą, joduotą povidoną, jodą, kalio permanganatą, briliantinį žaliąjį.
