Moksliniai tyrimai rodo, kad taip nėra – tam tikra dalis mėlynojo spektro šviesos spindulių – tiek iš natūralių, tiek ir iš dirbtinių šaltinių – visgi yra reikalinga žmogaus gerai savijautai, t.y. budrumui ir proto aštrumui dienos metu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jos perviršis gali stipriai sutrikdyti sveikatą. Kokia yra tamsioji mėlynosios šviesos pusė, atsako „Fielmann“ gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė.
Kas yra mėlynoji šviesa?
Mėlyna šviesa – elektromagnetiniame spektre arčiausiai ultravioletinių spindulių esanti regima šviesa. Nepaisant to, kad mėlyna šviesa nesukelia jokios grėsmės mus supančiai aplinkai, visgi ji gali paveikti mūsų miegą ar netgi sukelti tam tikras ligas. Saulė buvo pagrindinis šviesos šaltinis iki dirbtinio apšvietimo atsiradimo, todėl anuomet žmonėms buvo įprasta vakarus leisti prietemoje ar visiškoje tamsoje, skirtingai nuo šiuolaikinio pasaulio, kuomet bet kokios šviesos šaltinio prieinamumas tapo savaime suprantamu dalyku.
Toks technologinis pokytis žmonijos evoliucijoje turi ir savo kainą. Nakties metu bet koks šviesos šaltinis sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį, vadinamą cirkadinį ritmą. Nuo to labiausiai kenkia būtent miegas. Šiuos procesus analizuojantys mokslininkai vieningai sutaria, kad cirkadinio ritmo išbalansavimas gali tapti tokių ligų kaip vėžio, diabeto, širdies ligų ar netgi nutukimo priežastimi.
Tačiau ne visos šviesos spektrą sudarančios spalvos turi vienodą poveikį žmogaus organizmui. Didžiausią įtaką daro mėlynoji spinduliuotė, kurios dėka šviesiu paros metu padidėja mūsų dėmesys aplinkai, reakcijos laikas ir nuotaika, tačiau būtent ji daro didelę žalą nakties metu. Išmaniųjų įrenginių ekranai, o taip pat ir dirbtinis LED apšvietimas dar labiau sustiprina mėlynųjų spindulių poveikį. Mūsų akys negeba blokuoti mėlynos šviesos, todėl beveik visa ji patenka tiesiai į užpakalinę tinklainės dalį, padedančią mūsų smegenims šviesą paversti vaizdais.
Kaip mėlynoji šviesa įtakoja miegą?
Kiekvienas mūsų turime skirtingą cirkadinį ritmą, įprastai vidutinė jo trukmė yra 24 valandos. Žmonių, kurie mėgsta ilgiau panaktinėti, cirkadinis ritmas yra šiek tiek ilgesnis, tuo tarpu mėgstančių anksti keltis vyturio tipo žmonių jis yra kiek trumpesnis nei 24 valandos. Daktaras Charlesas Czeisleris iš Harvardo medicinos mokyklos dar 1981 m. atrado, kad būtent dienos šviesa palaiko žmogaus vidinį laikrodį ir jo suderinamumą su aplinka.
Tyrinėdami cirkadinio ritmo veikimo principus, mokslininkai atrado, kad bet koks šviesos šaltinis nakties metu slopina miego hormono – melatonino – išsiskyrimą. Net ir silpna šviesa aplinkoje, kurioje miegama, gali sutrikdyti šį ritmą ir gerokai sumažinti melatonino sekreciją. Bet koks šviesos šaltinis naktį gali tapti daugelio žmonių nepakankamo miego priežastimi ir būtent ją mokslininkai sieja su padidėjusia depresijos, taip pat diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Nors bet koks šviesos šaltinis gali slopinti melatonino sekreciją, tačiau būtent mėlynoji šviesa naktį yra intensyviausia ir labiausiai kenkianti. Harvardo universiteto mokslininkų komanda atliko tyrimą lygindami 6.5 valandos trukmės mėlynos šviesos poveikį su panašaus ryškumo žalios šviesos poveikiu. Mėlyna šviesa melatoniną slopino maždaug du kartus ilgiau nei žalia šviesa ir dukart prailgino cirkadinį ritmą.
Apsauga nuo mėlynosios šviesos tamsiuoju paros metu
- Dienos metu kuo daugiau būkite ryškaus šviesos šaltinio aplinkoje, kas pagerins jūsų miego kokybę ir sumažins mieguistumą šviesiuoju paros metu.
- Naktiniuose šviestuvuose naudokite pritemdytos raudonos spalvos lemputes. Būtent raudona šviesa daro gerokai mažesnį poveikį cirkadiniam ritmui ir nesutrikdo melatonino išsiskyrimo;
- Dvi/tris valandas prieš miegą venkite žiūrėti į ryškius ekranus, o jei visgi yra sunku atsispirti, būtinai naudokite apsauginius akinius su specialia „Transitions XTRActive“ lęšių danga. Tokia apsauga galima tiek korekciniuose akiniuose, tiek ir be dioptrijų.
Ar mėlyną šviesą filtruojantys „Transitions XTRActive“ akiniai apsaugo nuo miego sutrikimų?
Neigiamas mėlynos šviesos poveikis kyla dėl to, kad mėlyna šviesa praeina į akies vidų giliau nei ultravioletiniai spinduliai ir pasiekia tinklainę, taip žalodama regą. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, tai gali sukelti ar pabloginti kai kurias akių ligas – amžinę geltonosios dėmės degeneraciją (AMD), pigmentinį retinitą, Stargart ligą. Žalingas spindulių poveikis gali sukelti ir akių melanomą.
Taigi, tiek ir mokslininkai, tiek ir akių sveikata ir regos kokybe besirūpinantys „Fielmann“ specialistai, vieningai sutaria, kad „Transitions XTRActive“ akiniai su apsauginiu mėlynos šviesos filtru yra išmaniausias šiandienos sprendimas akių apsaugai, nes jie sulaiko 34% mėlynosios šviesos srauto būnant patalpose ir net 88%-95% esant lauke. Ši akių apsaugos priemonė būtina siekiant išvengti ne tik akių ligų, bet ir norint:
- užtikrinti tinkamai veikiantį biologinį laikrodį: akinių pagalba yra palaikomas optimalus melatonino kiekis organizme, jų dėka galime lengviau užmigti norimu metu bei nepertraukiamai išmiegoti visą naktį;
- turėti pakankamai energijos dienos metu: nuolat patenkinamas kokybiško miego poreikis, padeda užtikrinti, kad jūsų energijos atsargos būtų nuolat papildomos, kas užtikrina puikią savijautą, darbingumą, dėmesio koncentraciją visą dieną
- laiku apsisaugoti nuo dėl mėlynosios šviesos poveikio galinčių atsirasti tokių ligų kaip depresija, mokymosi sutrikimai, krūties ar prostatos vėžio užuomazgos, akies tinklainės pažeidimai, migrenos atakos.
„Fielmann" gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad vaikai ir paaugliai yra ypatingai jautrūs mėlynos šviesos poveikiui. Jie kasdien naudoja išmaniuosius telefonus, kompiuterius, kurie skleidžia mėlyną šviesą, o pamokas ruošia dažniausiai vakare – prie dirbtinio apšvietimo. Dėl tokio intensyvaus mėlynos šviesos srauto gali sutrikti mažųjų rega ir miegas, taigi ypač svarbu pasirūpinti vaikų akių apsauga jau dabar.
„Fielmann“ rūpi kiekvienas – ir didelis, ir mažas, tad visuomet galite užsukti pasitarti!
