Gydytojas ortopedas traumatologas Kęstutis Bliznikas sako, kad fizinis aktyvumas savaime yra geras dalykas, tačiau iš praktikos matosi, kad atėjus pavasario sezonui ir pradėjus daugiau žmonių sportuoti, išauga traumų skaičius. Tokį sezoniškumą lemia keli faktoriai.
„Sportuojant traumas lemia keli faktoriai – tai nepatyrimas, menkas pasiruošimas, savo jėgų pervertinimas, bloga fizinė būklė ar tiesiog elementarus nežinojimas, kaip atlikti vieną ar kitą pratimą“, - dažniausias traumų priežastis vardina medicinos centro „Northway“ medikas.
Stengiantis išvengti nemalonių potyrių, prieš pradedant sportuoti reikėtų padaryti apšilimą: iki 10 minučių atlikinėti lengvus sportinius veiksmus, tokius kaip lėtas ėjimas pereinantis į lėtą bėgimą, tempimas, galūnių sukimas prieš ir pagal laikrodžio rodyklę ir kitus veiksmus. Taip pratampomi raumenys, jie įšyla, todėl sumažėja traumos tikimybė. Jei užsiimate ekstremalesniu sportu arba yra didesnė griuvimo tikimybė, patartina naudoti apsaugos priemones, tokias kaip šalmas, nugaros ar sąnarių apsaugos.
„Svarbiausia viską daryti su protu. Jei nesilaikysite šių principų, didelė tikimybė, kad patirsite traumų ir mažiausiai 3-4 savaites negalėsite sportuoti“, – apie padarinius kalba K.Bliznikas.
Jis vardina, kad sportuojant galimos trijų sunkumų traumos: lengvos, vidutinės ir sunkios. Prie lengvų traumų priskiriami tiek raumenų, tiek raiščių patempimai. Vidutinės traumos gali būti susijusios su plyšimais. Plyšimai galimi tiek sausgyslių, tiek raiščių, tiek raumenų. Prie sunkiausių traumų priskiriamos stuburo ir nugaros raumenų traumos, taip pat kaulų lūžiai.
Ortopedas traumatologas sako, kad tarp jo pacientų dažniausiai pasitaiko lengvų ir vidurinių traumų – tokių kaip čiurnos ar kelio, kiek mažiau peties, nugaros, riešo ar alkūnės. Čiurnos raiščiai dažniausiai yra patempiami ar diagnozuojamas plyšimas. Kelio silpna vieta – raiščių patempimai. Kitos dažniau pasitaikančios traumos – menisko plyšimas, kryžminių ir šoninių raiščių plyšimai.
Patyrus sužalojimą svarbu nepasimesti ir žinoti, ką daryti – taip ne tik padėsite sau, tačiau ir išvengsite tolimesnių sveikatos problemų. Jei bėgant suklupote ir jaučiate skausmą, medikas rekomenduoja atlikti tolimesnius pirmosios pagalbos veiksmus: skaudančią vietą reikėtų šaldyti nuo vienos iki dviejų parų. Vėliau sužalotą vietą galima šildyti, kad greičiau praeitų patinimas ir uždegimas. Sužalojimą patyrusią galūnę reikėtų laikyti pakeltoje padėtyje ir kuo mažiau judinti, suteikiant jai ramybės būseną. Kad gijimas vyktų sėkmingai, gali reikti ir sužalotos galūnės imobilizacijos įtvaru ar panašiai.
„Jei trauma nesunki, tuomet gydymas užtruks tris-keturias savaites. Jei trauma rimtesnė, šis laikotarpis gali nusitęsti dvigubai ilgiau. Deja, bet pasitaiko sužalojimų sportuojant, kad norinti grįžti sportuoti ar prie normalių fizinių krūvių, reikia ir specializuotos pagalbos“, – perspėja jis.
Norintiems tęsti sporto sesijas, po traumos reikėtų stebėti sužalotos vietos pakitimus. Turėtų dingti skausmas, patinimas, išnykti mėlynės, vėl grįžti normalus sąnario lankstumas – visi šie požymiai rodo, kad galūnės funkcija yra atsistačiusi. Tačiau jei diskomfortas nepradingsta ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į specialistus.
„Vėl pradėjus sportuoti po traumos tai daryti rekomenduočiau pradedant nuo mažesnių krūvių, ypač mažesnis aktyvumas turėtų tekti traumą patyrusiai vietai. Reikėtų stebėti, ar krūvis yra toleruojamas, ar vėl grįžta skausmai“, – rekomenduoja „Northway“ medikas.
Medikas perspėja nepervertinti savo jėgų – tą rodo ir gyvenimiški pavyzdžiai iš praktikos. „Mano vienas pacientas, neseniai į ketvirtąjį dešimtmetį įžengęs vyras, kėlėsi iš sėdimosios padėties ir kryptelėjo koją. Ją nusmelkė skausmas kelio sąnario srityje. Atlikus magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad plyšo meniskas ir sutvarkyti koją prireikė operacijos. Tai rodo, kad ne visada traumai patirti reikia didelių krūvių, todėl svarbu saugoti save“, – sako K.Bliznikas.
