Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat stengiasi vartoti mažiau kalorijų turintį maistą, suvalgo daugiau. Toks maistas mažiau sotus, be to, ribojantys kalorijų kiekį dažniau persivalgo.
Dėl apetitą reguliuojančių hormonų balanso pasikeitimo lėtėja medžiagų apykaita, sustiprėja alkis, daugiau galvojama apie maistą, sustiprėja tam tikro maisto noras (ypač saldumynų), dėl viso to didėja apetitas ir svoris.
Populiariųjų dietų ypatybės
Vienos iš populiaresnių dietų – baltyminės (Atkinsono, Dukano dieta), kai valgomi baltymai ir riebalai (mėsa, kiaušiniai, sviestas, aliejus ir pan.), o atsisakoma angliavandenių: duonos, bulvių, kruopų, o laikantis Atkinsono dietos atsisakoma net vaisių ir daržovių.
Svoris tikrai mažėja, daugeliui šios dietos patinka, jaučiamas sotumas, nes baltymai ir riebalai suteikia sotumo pojūtį, bet drastiškai apribojus angliavandenius, organizmas, reikalaudamas energijos, ima jos iš atsargų, kaupiamų raumenyse bei kepenyse. Taip pat per didelis baltymų kiekis yra apkrova kepenims ir inkstams.
Drastiškai apribojus angliavandenius, organizmas, reikalaudamas energijos, ima jos iš atsargų, kaupiamų raumenyse bei kepenyse.
Laikantis šios dietos jaučiamas nuovargis, silpnėja imunitetas, gali atsirasti galvos skausmai, burnos džiuvimas, vidurių užkietėjimas, moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas.
Šeltono dieta (maisto suderinamumas) siūlo nemaišyti baltymingų ir krakmolingų maisto produktų. Pavyzdžiui, mėsą valgyti ne su duona, bulvėmis ar ryžiais, o su daržovėmis.
O visgi maisto nesuderinamumo nėra – mokslo yra nustatyta, kad kiekviena maisto sudėtinė dalis bus įsisavinta virškinamajame trakte. Žalos nebus, tik nemanau, kad verta atsisakyti duonos, kruopų ar bulvių, kuriose yra skaidulų, sudėtinių angliavandenių. Viskas priklausys nuo kiekio – kokiomis proporcijomis maistas atsidurs Jūsų lėkštėje.
Mokslinio pagrindimo neturi ir dieta pagal kraujo grupes.
Mitybos planas turi būti pritaikytas individualiai
Dietologų siūlomi maitinimosi planai yra sudaromi pagal amžių, ūgį, paveldimumą, sergamumą, esamą sveikatos būklę ir, žinoma, įpročius.
Sudarant individualius mitybos planus dietologų tikslas yra ne uždrausti tam tikrus produktus, o valgiaraštį sudėlioti taip, kad žmogus gautų mažesnį kalorijų kiekį ir nesijaustų nelaimingas.
Gydytojas dietologas atsižvelgia ir į žmogaus darbo režimą, mėgstamus bei nemėgstamus maisto produktus (tikrai nereikia valgyti to, kas asmeniui yra neskanu, nors ir sveika – kitaip tai bus eilinė dieta, kuri truks trumpai, o pagrindinis tikslas yra suformuoti tinkamo maitinimosi įpročius).
Sudarant individualius mitybos planus dietologų tikslas yra ne uždrausti tam tikrus produktus, o valgiaraštį sudėlioti taip, kad žmogus gautų mažesnį kalorijų kiekį ir nesijaustų nelaimingas.
Svarbu subalansuoti racioną, kad būtų gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos – reiktų valgyti įvairų, maistingą, dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą, kelis kartus per dieną reikia valgyti grūdinių produktų (mažiausiai pusė jų turi būti viso grūdo), įvairių šviežių daržovių ir vaisių – jų turime suvalgyti bent 300-400 g per dieną.
Baltyminis maistas – liesa mėsa, paukštiena, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens.
Taip pat svarbu nurodyti tinkamus maisto kiekius – žmogui suprantamais porcijų dydžiais. Manau, kad pačiam žmogui susidaryti mitybos planą yra ganėtinai sunku, reikia turėti žinių, o jei yra ir gretutinių susirgimų, vienareikšmiškai reikalinga specialisto pagalba.
Dietologės patarimai
-
Reikia planuoti savo mitybą: laiką, kada valgysiu, valgiaraštį, į parduotuvę eiti pavalgius, o ne alkanam, susidaryti pirkinių sąrašą.
-
Privalu dienotvarkėje paskirti tam tikrą laiką valgymams, nepraalkti ir nepersivalgyti, vartoti pakankamai vandens, net ir nejaučiant troškulio, ir nepamiršti fizinio aktyvumo – suaugusiam žmogui 30 min. per dieną.
-
Keičiant savo mitybos įpročius svarbus ir šeimos palaikymas, geriausių rezultatų pasiekiama, kai visa šeima sveikai ir saikingai maitinasi.
-
Rekomenduoju laikytis tradicinės medicinos specialistų nuomonės, kuri paremta medicinos mokslu. Mityba turi būti visavertė, įvairi, saikinga ir subalansuota. Viskas svarbu ir reikalinga: ir baltymai, ir riebalai, ir angliavandeniai.