Pagrindinis šių sporto žaidynių tikslas – propaguoti organų donorystę, padėkoti donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes, bei parodyti, kad žmonės po transplantacijos operacijų gali ne tik kokybiškai gyventi, bet ir sportuoti.
Kaip teigė Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė, mūsų šalyje rengiamose žaidynėse žada dalyvauti net 20 Europos šalių atstovai. Lietuvai ketina
atstovauti apie 15 – 20 žmonių po širdies arba plaučių transplantacijos. Iš viso žaidynėse dalyvaus apie 180 sportuojančių žmonių. Drauge su lydinčiaisiais asmenimis į Lietuvą atvyks virš 300 užsieniečių.
Žaidynių dalyviai rungsis plaukimo, bėgimo, lengvosios atletikos rungtyse, dviračių varžybose, žais golfą, tinklinį, petankę, stalo tenisą, tenisą, badmintoną.
Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynės organizuojamos kas dvejus metus. Žaidynes globoja valstybių vadovai, karališkieji asmenys. Šįmet Lietuvoje rengiamas XV-ąsias Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynes sutiko globoti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacija (EHLTF)
Federacija įsteigta Suomijoje 1994 metais liepos 3 dieną, kai 15 Europos Nacionalinių širdies ar širdies-plaučių asociacijų atstovai pasirašė protokolą, kuris skelbė apie federacijos statuto įteisinimą.
Šį protokolą pasirašė atstovai iš Belgijos, Austrijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, D. Britanijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos.
Apie žaidynes
Šios žaidynės, kurios dar yra vadinamos „Gyvenimo švente“, vyksta kas dvejus metus vienoje iš valstybės narių. Žaidynes paprastai sudaro 20 lengvosios atletikos šakų: tenisas, stalo tenisas, tinklinis, badmintonas, golfas, plaukimas, dviračių sportas. Nuo 1989 metų šios žaidynės tampa vis populiaresnės, pastaraisiais metais pritraukė apie 600 dalyvių ir rėmėjų.
Pagrindinis žaidynių tikslas yra parodyti visuomenei teigiamą organų donorystės ir
transplantacijos naudą, pademonstruoti, kad po transplantacijos, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, siekti karjeros, gilinti profesines žinias. Taip pat žaidynės yra skirtos ir organų donorystės ir transplantacijos žinios sklaidai, skatinti recipientų (po transplantacijų) reabilitaciją per sportą.
Socialinis žaidynių aspektas – recipientai gali keistis ir dalintis informacija bei patirtimi su savo kolegomis iš visų Europos šalių.
Pirmą kartą žaidynės įvyko 1994 metais Suomijoje, vėliau – 1996 m. Šveicarijoje, 1998 m. Vokietijoje, 2000 m. Norvegijoje, 2002 metais Austrijoje, 2004 m. Airijoje, 2006 m. Italijoje, 2008 m. Prancūzijoje, 2010 m. Švedijoje, 2012 m. Nyderlanduose.
Kaip visa tai prasidėjo
Martino Lutherio Kingo garsiąją frazę „aš turiu svajonę“ galima laikyti įkvėpimo šaltiniu olandui Peter Hansen, kuriam buvo persodinta širdis. Jis 1989 metais, palaikomas Olandijos Nacionalinės širdies transplantacijos federacijos „Harten Twee“, iš kaimynių šalių sporto savaitgaliui Gorselyje Olandijoje sukvietė žmones, kuriems taip pat transplantuota širdis.
Žaidynių sėkmė ir pripažinimas, kad buvo pradėta „kažkas ypatingo“, paskatino Prancūzijos širdies transplantacijos asociaciją, pirmininkaujant Maurice Girod, surengti tokias pačias rungtynes kitais metais. 1991 metais žaidynėms vadovavo Didžiosios Britanijos širdies transplantacijos asociacija. 1992 metais žaidynes vėl surengė Peter Hansen ir „Harten Twee“ – šį kartą Tvento universiteto miestelyje. Žaidynėse tą kartą dalyvavo 200 varžovų iš 10 šalių.
Lietuvoje bus rengiamos XV žaidynės.
