Tauragės ligoninės vaikų ligų skyriuje gydytoja I.Burmistrovienė pradėjo darbuotis dar besimokydama rezidentūroje. Čia ji jau dirba septintus metus. Ketverius metus vykdo veiklą ir kaip gydytoja neonatologė. Pasak koronavirusu neseniai persirgusios pašnekovės, Tauragės ligoninės vaikų ligų skyriuje numatyta 30 lovų, tačiau šiuo metu jos perleistos COVID-19 ligoniams. Vaikų ligų skyrius įrengtas kitose patalpose, jose – 11 lovų, esant reikalui, jų būtų galima suformuoti ir daugiau.
Kaip prisipažįsta gydytoja, dirbti naujose patalpose – sudėtingiau, nes jos nėra pritaikytos vaikams. Vis dėlto, kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra. Tikimasi kuo greičiau grįžti prie ankstesnių darbo sąlygų, o artėjanti vakcinacija tam suteikia vilties.
Tauragės ligoninėje veikia net 3 COVID-19 skyriai.
„Esant neeilinei pandeminei situacijai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kai visa sveikatos sistema dirba neįprastomis darbo sąlygomis, mūsų ligoninė nėra išimtis. Šiuo metu joje veikia net 3 COVID-19 skyriai“, – patikino I.Burmistrovienė.
Prieš prasidedant pandemijai, vaikų, per parą pristatomų į Tauragės ligoninės vaikų ligų skyrių, skaičius svyruodavo priklausomai nuo metų laiko – vasarą ligoniukų būdavo mažiau, rudenį, žiemą, pavasarį – daugiau, nes tuo metu sergamumas gripu ir kitomis virusinėmis infekcijomis daug didesnis dėl virusams daugintis ir plisti labiau tinkamų sąlygų. Vasaros dieną skyrius sulaukdavo iki 4-5 vaikų per parą, žiemos sezonu – dvigubai, o kartais, pasak pašnekovės, net trigubai daugiau.
„Vaikų ligų skyrius dažniausiai užsipildydavo gripo sezono metu. Vasarą vaikai leidžia gryname ore, atostogauja, patiria mažiau streso, todėl ir sergamumas ženkliai sumažėja. Tiesa, kasmetinių gripo epidemijų metu nebuvo tekę papildomai pasitelkti darbuotojų iš kitų skyrių. Gydytojai džiaugiasi, kai ramiau praeina budėjimas ir tiesiog dirba savo darbą, kai darbo yra daugiau“, – apie darbų apimtis prieš pandemiją, kalbėjo pašnekovė.
Vaikai, anot jos, įprastai būna gydomi vaikų ligų skyriuje tuomet, kai nebūna galimas jų gydymas namuose – tai žarnyno infekcijos, kai vemiama, viduriuojama ir negalima peroralinė rehidtracija, reikalingos intraveninės skysčių infuzijos, taip pat plaučių uždegimų, bronchitų, inkstų uždegimų, įvairių ūmių alerginių reakcijų bei kitų ūmių būklių atveju.
15min duotame interviu gydytoja I.Burmistovienė papasakojo apie tai, kaip viskas pasikeitė stojus pandemijai, taip pat įvardijo COVID-19 užsikrėtusių vaikų neįprastus ligos simptomus ir atskleidė, su kokiais sunkumais susiduriama.
– Kaip pasikeitė skyriaus veikla, jūsų darbo pobūdis, rutina, kai pasaulį ėmė kaustyti koronaviruso pandemija? Stacionarizuojamų vaikų skaičius išaugo?
– Darbas pasikeitė radikaliai. Pradedant mūsų pačių apranga, baigiant paciento apžiūra. Privalome saugotis, rengtis atitinkamas asmens apsaugos priemones, apsaugančias nuo užsikrėtimo. Personalas taip pat žmonės, kurie gali užsikrėsti virusu, parnešti užkratą į savo šeimas. Gyvenimas darbe tapo sudėtingesnis – nė žingsnio negali žengti be kaukės, apsauginių rūbų, be nuolatinio dezinfekantų naudojimo.
COVID-19 pandemijos metu vaikų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrių, ženkliai sumažėjo. Šį reiškinį, manau, lėmė bendras vaikų sergamumo sumažėjimas. Vyresni vaikai mokosi nuotoliniu būdu, pradinių klasių vaikai dažniausiai būna savo klasėse, yra ribojami mokinių srautai mokyklose, neformalaus švietimo veiklos taip pat vyksta nuotoliniu būdu. Nerengiamos masinės šventės, neorganizuojami renginiai. Infekcijų plitimą pristabdo ir dėvimos kaukės.
Per parą į ligoninę atvežamų vaikų skaičius skiriasi: gali keletas būti, o kartais – ir nė vieno. Bendras vaikų sergamumas vis tiek išlieka, tik gal mažiau mažųjų pacientų patenka į stacionarą. Vaikai serga ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurios gali komplikuotis į bronchitą, plaučių uždegimą, sergama ir šlapimo organų infekcijomis, alerginėmis ligomis.
– Kada Tauragės ligoninė susidūrė su pirmuoju COVID-19 užsikrėtusiu vaiku?
– Aptarnaujame vaikus iš Tauragės, Šilalės, Jurbarko, Pagėgių rajonų, kartais Šilutės rajono. Pirmasis pacientas, užsikrėtęs COVID-19, į skyrių atvyko lapkritį. Šiuo metu visiems stacionarizuojamiems vaikams yra atliekamas COVID-19 testas, nes vaikams dažnai ši liga pasireiškia besimptome forma, jie nosiaryklėje nešioja virusą. Žinoma, vyraujant pandemijai, kiekvienam besikreipiančiam su simptomais vaikui įtariama ši liga.
Testas atliekamas paimant sekreto mėginius iš nosiaryklės. Tyrimas nėra skausmingas, gal tik nemalonus. Vaikai bet kokioms procedūroms priešinasi, o ypač nemalonioms, skausmingoms. Papildomai atliekami kraujo, šlapimo, vaizdiniai tyrimai. Didžiajai daliai vaikų visi tyrimai būna be didesnių pakitimų.
Jeigu guldomam į skyrių vaikui yra įtariama COVID-19 infekcija, jis izoliuojamas iki PGR tyrimo atsakymo. Tokiu atveju jį prižiūri tik tam skirtas personalas, stengiamasi kuo mažiau kontaktuoti. Patvirtinus COVID-19 ligą, vaikas, esant indikacijoms, tolimesniam gydymui pervežamas į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur yra tam tikslui specialiai įrengtas skyrius. Kitais atvejais jis išleidžiamas gydytis ir izoliuotis savo namuose. Mūsų ligoninėje nėra gydomi vaikai, kuriems patvirtinta COVID-19 virusinė infekcija.
– Dėl kokių priežasčių dažniausiai mažieji pacientai kreipiamasi šiuo metu?
– Į skubios pagalbos skyrių kreipiamasi dėl karščiavimo, vėmimo, pykinimo, viduriavimo, pilvo skausmų ir kitų nerimą keliančių ligos simptomų.
Iš dešimties besikreipiančių bent trims ar keturiems nustatomas COVID-19.
– Tiesa, kad pastaruoju metu bent trečdaliui į Tauragės ligoninę atvežamų vaikų nustatomas koronavirusas?
– Šiomis dienomis, kai Lietuvoje fiksuojama daugiau kaip 3 000 užsikrėtimų virusų atvejų per parą, tikimybė, kad vaikas, atvykęs į priėmimo skyrių, bus užsikrėtęs virusu, labai didelė. Iš dešimties besikreipiančių bent trims ar keturiems nustatomas COVID-19. Statistika nėra tiksli, nes kasdien – vis kitaip. Kartais į skubios pagalbos skyrių kreipiasi du pacientai ir jiems abiem nustatomas šis virusas.
Susirgimų COVID-19 tarp vaikų padaugėjo didėjant bendram sergamumui Lietuvoje, ypač – lapkričio paskutinėmis dienomis. Vaikams dažnai COVID-19 infekcija komplikuojasi į bronchitą, plaučių uždegimą ir tai įvyksta ne pirmomis susirgimo savaitėmis.
– Pastebėjote išskirtinių simptomų, kurie pasireikštų koronavirusu sergant vaikams?
– Vaikų amžiuje COVID-19 simptomai yra nespecifiniai, galintys imituoti ir apendicito simptomus. Gali būti tik sloga ar gerklės skausmas, bet dažniausiai pasitaikantys simptomai – karščiavimas ir kosulys, kartu gali būti apsunkintas kvėpavimas, gerklės paraudimas ir skausmas, sloga, raumenų, pilvo skausmai, bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bėrimai, konjunktyvitas. Skonio ir uoslės sutrikimai pastebimi rečiau, bet vaikai nurodo užuodžiantys keistus kvapus – degėsių, metalo ir t. t.
Vaikams bet kokia viršutinių kvėpavimo takų infekcija prasideda karščiavimu, sloga, kosuliu, dažnai kartu būna ir pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas, todėl įtarti COVID-19 virusinę infekciją reikėtų kiekvienam atvykusiam į skubios pagalbos skyrių. Kaip jau minėjau, vaikai gali būti besimptomiai viruso nešiotojai arba jų ligos forma gali pasireikšti lengvais simptomais.
Užsikrėtimo koronavirusu aplinkybės priklauso nuo vaiko aplinkos – ar lanko ugdymo įstaigą, kokia situacija namuose ir t. t. Kuo daugiau kontaktų aplinkoje, tuo didesnė užsikrėtimu virusu tikimybė. Pasitaiko atvejų, kai vaikas yra pirmasis susirgęs COVID-19 infekcija šeimoje. Pačiose šeimose sergama nevienodai – vieni šeimos nariai serga simptomiškai, kiti – be simptomų, treti – išvis neužsikrečia. Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos.
– Ar pasitaiko atvejų, kai vaikai serga sunkesne COVID-19 ligos forma?
– Vaikų amžiuje COVID-19 infekcija gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis, kuomet reikalingas antibakterinis gydymas bei deguonis. COVID-19 ligos sukeltos komplikacijos visose amžiaus grupėse gali būti tokios pačios – plaučių uždegimas, ŪRDS (ūmus respiracinio distreso sindromas), sepsis, sepsinis šokas, gali būti pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai (širdis, inkstai, smegenys). Vaikams dažniausiai pasireiškianti komplikacija – pneumonija. Ligos sunkumas priklauso nuo gretutinių susirgimų, imuninės sistemos būklės.
Vaikai nurodo užuodžiantys keistus kvapus – degėsių, metalo ir t.t.
– Ar COVID-19 sergančių vaikų gydymas kuo nors skiriasi nuo suaugusių ligonių gydymo?
– Gydymas yra panašus, tiesiog vaikų gydymo eiga yra lengvesnė dėl rečiau pasitaikančių gretutinių ligų. Visų virusinių ligų, tarp kurių – ir COVID-19 infekcija, gydymas yra simptominis: karščiuoja – skiriami temperatūrą mažinantys vaistai, esant skysčių trūkumui, kai vaikas negali gerti, skiriamos intraveninės lašinės infuzijos, esant galvos, pilvo skausmams, skiriami vaistai nuo skausmo ir t.t. Sunkesniais ligos atvejais, kai virusinė infekcija komplikuojasi bakterine infekcija, skiriamas antibakterinis gydymas, esant pneumonijai ar bronchitui gali prireikti ir deguonies.
Pasitaiko atvejų, kai praėjus 3-4 savaitėms po persirgtos COVID-19 ligos, atvyksta ligoniukai, kuriems nustatomas plaučių uždegimas, bronchitas, būdingas šiam virusui. Iki šiol viskas nauja, pacientų su išreikštais simptomais vaikų amžiuje nėra daug, todėl kokios bus tolimesnės ligos pasekmės, dar tiksliai pasakyti negalime, tai parodys laikas. Pats viruso plitimas tiek tarp suaugusių, tiek tarp vaikų pastebimai nesiskiria.
– Ar tėvams leidžiama būti ligoninėje kartu su vaikais, kuriems įtariama COVID-19 liga?
– Kuomet vaikas stacionarizuojamas į vaikų ligų skyrių, PGR tyrimas atliekamas ir vaikui, ir jį atlydėjusiam asmeniui – tėvui, globėjui ir pan. Tėvų ir vaikų atskyrimas nėra tikslingas, nes kontaktas jau buvo, be to, vaikai, mažesni nei 6 metai, stacionarizuojami su jį slaugančiu asmeniu.
– Vaikai, tikėtina, bijo „dėdžių“ ir „tetų“ su keistais kostiumais. Kaip gydytojai jiems paaiškina, kas yra, kodėl taip atrodo?
– Vaikai yra vaikai, vyresniems tie kostiumai įdomūs, mažieji glaudžiasi prie mamų. Vaikai – bendraujančios ir linksmos asmenybės, svarbu mokėti nukreipti jų dėmesį. Apžiūros metu jie mielai pasakoja apie savo skaitomas knygas, lankomus užsiėmimus ir net nepastebi, kaip išsižioja ir rodo gerklę.
– Kaip vaikams paaiškinti, kas tai yra COVID-19, kodėl jie negali matytis su artimaisiais? Ko vaikui labiausiai trūksta būnant šiuo metu ligoninėje?
– Visi klausimai pirmiausiai turėtų būti aptariami namuose su tėvais, mes tik konstatuojame faktus. Šiuolaikiniai vaikai auga elektroninėje erdvėje, tad geriausias žaislas ligoninėje dažniausiai būna tas, kuris telpa į delną. Deja, vis rečiau sutinkame sąmoningų tėvų, kurie palatoje skaito knygeles savo vaikams, žaidžia su jais. Vaikai yra natūralūs: turėdami temperatūros, guli, nekalba, yra liūdni, vos tik geriau pasijunta, ima šypsotis, žaidžia ir laukia Šv. Kalėdų. Tai labiausiai ir myliu savo darbe.
– Kaip manote, darbas provincijos ligoninėje nuo darbo pagrindinėse šalies ligoninėse skiriasi? Netrūksta žinių apie COVID-19 suvaldymą?
– Negaliu teigti, kad darbas rajoninėje ligoninėje sunkesnis ar lengvesnis nei universitetinėse ligoninėse, galbūt pas mus tik negydomi patys sunkiausi, lėtinėmis ar retomis ligomis sergantys vaikai. Tačiau visi Tauragės ir aplinkinių miestų vaikučiai patenka pirmiausia pas mus, turime suteikti būtinąją skubią pagalbą iki kol vaikas bus pervežtas į specializuotą centrą, turime dažnai veikti greitai, tiksliai.
Medicinoje viskas žengia pirmyn labai sparčiu žingsniu. Gyvename informacinių technologijų amžiuje, kai visa naujausia informacija, ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, pasiekiama labai greitai ir lengvai, tereikia skaityti, domėtis. Tai yra neatsiejama kasdieninio gydytojo darbo dalis. Yra virtualios platformos, kur gydytojai tarpusavyje dalinasi įdomesniais atvejais, patirtimi, analizuojami ligų atvejai. O dėl COVID-19 gydymo, yra Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos rekomendacijos, kuriomis ir vadovaujamės.
– Daugelis gydymo įstaigų skundžiasi senkančiais darbo pajėgumais. Kiek šiuo metu gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų dirba Tauragės ligoninės vaikų ligų skyriuje?
– Šiuo metu skyriuje dirba nuolatiniai 4 gydytojai. Yra ir 3 budintys gydytojai. Slaugytojų – 6, pagalbinio personalo – 1 asmuo. Personalo trūkumo šiuo metu nejaučiame, nes nėra didelio pacientų srauto.
Ši liga yra labai klastinga ir niekada nežinai, kaip gali pasisukti jos eiga.
– Kas sunkiausia, valdant pandemiją, jums, kaip laikinai einančiai skyriaus vedėjos pareigas gydytojai?
– Sunkiausia susirgus darbuotojams rasti pamainą. Visi esame žmonės, turime ir asmeninį gyvenimą, todėl sunku, viską metus, neplanuotai išeiti parai, o kartais ir ilgesniam laikui, į darbą.
Pati persirgau šia infekcija, taip pat persirgo ir mano šeimos nariai. Ši liga yra labai klastinga ir niekada nežinai, kaip gali pasisukti jos eiga. Tai ir buvo baisiausia. Nors nepriklausau rizikos grupei, ligos eiga nebuvo labai lengva, pasekmes jaučiu iki šiol. Persirgus lengviau dirbti gal ir netapo, bet suprasti sergantį – tikrai taip.
Sunkiausia man, kaip gydytojai, matyti didžiulius skaičius sergančių, mirštančių ir tuo pačiu pilnus prekybos centrus žmonių. Juk galime tų švenčių ir nesulaukti, arba nesulauks jų jūsų artimas, kuriam perkate dovaną. Darbe stengiamės kuo mažiau kontaktuoti vieni su kitais, atsirado atstumas tarpusavyje, bendraujame nuotoliniu būdu. Keičiantis pamainai, kuo trumpiau apsitariame.
