Kiek laiko ištversite negėrę?
Anot psichologės psichoterapeutės Jurgos Dapkevičienės, dažniausiai viskas prasideda nekaltai, t. y. nuo „kontroliuojamo“, „kultūringo“, „saikingo“, „proginio“ alkoholio vartojimo. Pamažu progų daugėja, jų ieškoma ir randama. Geriama kiekviena proga – po darbo, susitikus su draugais, visų švenčių metu. Galiausiai pasižiūrima į kalendorių ir „burnelė išmetama“, nes šiandien… tarptautinė geologo diena. Tačiau pats žmogus nelaiko tai problema, kadangi vis dar puikiai sugeba kontroliuoti savo gyvenimą ir gyvena su iliuzija, kad geria visi.
Dėl šios iliuzijos alkoholio vartojimas atrodo lengvas ir nerūpestingas. Netgi darbdaviai kuria tokią normą, būna įstaigų, kai alkoholis liejasi laisvai ne tik per firmos vakarėlius, bet netgi pastatomi alaus, kurio galima atsigerti per pietus, aparatai darbo patalpose. Taip puoselėjama gėrimo kultūra. Gyvenimas su iliuzija, kad vartoja visi ir tai yra normalu, gali trukti ilgai. Net jeigu dėl alkoholio vartojimo kas nors nutinka, pavyzdžiui, nelaimingas atsitikimas, atrandama pateisinimų: esą kitą kartą taip nebus. Atgaline data bandoma atgauti kontrolę, taip save įtikinant, kad ji įmanoma.
Vertėtų bent mėnesį praleisti blaiviai ir pasitikrinti, ar sugebėsite. Kaip tai paveiks jūsų rytines nuotaikas ar bendrą dirglumo lygį?
Paprastai po 5–10 piktnaudžiavimo alkoholiu metų, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas – fizinė ir psichinė kančia negaunant alkoholio bei poreikis atsipagirioti – išsivysto priklausomybė.
„Alkoholikas nebūtinai klajoja gatvėmis su buteliu rankose ir geria iki sąmonės netekimo. Alkoholikas tiesiog negali nutraukti alkoholio vartojimo. Ligos pradžios požymius sunku atpažinti, tačiau klausimas, kur ta riba, nėra filosofinis. Jis paprastas ir aiškus. Ir jei jis iškilo, vadinasi ta riba jau greičiausiai peržengta. Todėl labai siūlyčiau, ranką prie širdies pridėjus, būti sau sąžiningiems. Net jeigu manote, kad tai nėra problema, vertėtų bent mėnesį praleisti blaiviai ir pasitikrinti, ar sugebėsite. Kaip tai paveiks jūsų rytines nuotaikas ar bendrą dirglumo lygį? Jeigu žmogus įpratęs gauti alkoholio, tikėtina, kad, gyvendamas be jo, patirs papildomo streso“, – patarė pašnekovė.
Keturi klausimai
Ribą tarp „saikingo“ vartojimo, piktnaudžiavimo ir alkoholizmo padeda išryškinti ir įvairūs klausimynai. Plačiai žinomas trumpas CAGE testas, kurį atlikus galima pačiam įvertinti alkoholizmo pavojų.
-
Ar jūs kada nors pagalvojote, kad reikėtų sumažinti savo alkoholio vartojimą?
-
Ar aplinkinių kritika dėl alkoholio vartojimo jus kada nors erzino?
-
Ar jautėtės kaltas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo?
-
Ar esate gėręs alkoholį iš pat ryto, kad nusiramintumėte ar pataisytumėte savijautą?
Jei bent į du klausimus atsakėte teigiamai, yra rimtas pavojus, kad turite alkoholizmo požymių. Jei testo rezultatai verčia susimąstyti, tai ir padarykite.
Ar teisinatės dėl alkoholio?
Dar vienas ryškus alkoholizmo požymis, J.Dapkevičienės teigimu, yra neigimas. Jei priklausomybės neturintis žmogus išgirsta pastabą dėl alkoholio vartojimo, jo reakcija būna rami – gūžteli pečiais, susimąsto. Pavyzdžiui, alkoholikas šoka piestu: „Ką? Čia aš per daug geriu? Tu į Petrą pažiūrėk, o aš…“ Alkoholikas puola ginčytis: karštai ginasi nuo bet kokių užuominų ar tiesioginių pareiškimų, kad atėjo laikas liautis gerti.
Kuo arčiau žmogus pats priartėjęs prie alkoholizmo slenksčio, tuo smarkiau jis smerkia kitus geriančius.
„Taigi neigimas – vienas ir savidiagnostikai taikytinų momentų: o kaip tu reaguotum, jei kažkas tau pasakytų pastabą? Ar sakytum, kad aš geriu ne daug, kiti išgeria daug daugiau? Taip pat pastebiu, kad kuo arčiau žmogus pats priartėjęs prie alkoholizmo slenksčio, tuo smarkiau jis smerkia kitus geriančius. Tokiu būdu pasireiškia poreikis paneigti savo problemą ir atsiriboti nuo jos.
Atsiriboti nuo problemos ir „nepastebėti“ dramblio alkoholiką verčia baimė. Juk baisu prarasti savikontrolę. Šią baimę galima prilyginti tik baimei išprotėti. Jog alkoholio vartojimas tapo problema, vėliausiai sužino pats alkoholikas, kadangi alkoholis iš esmės keičia mąstymo procesus. Giliai viduje tas žinojimas jau seniai rusena, bet įsisąmoninti ir ištarti garsiai, pripažinti savo bėdą ir nelaimę – sunkus, daug pastangų reikalaujantis žingsnis. Juk tuomet tektų mesti gerti ir spręsti kitas su alkoholio vartojimu susijusias problemas“, – tikino su priklausomybėmis dirbanti specialistė.
Alkoholis sustiprina gynybinius mechanizmus
Kodėl žmones taip traukia alkoholis? „Jis pavojingas, nes turi labai įvairiapusį poveikį ir tinka skirtingoms situacijoms. Viena vertus, jis veikia slopinančiai, t. y. padeda užslopinti emocijas, nusiraminti. Kita vertus, jis išlaisvina užgniaužtas emocijas, nuima susikaustymą, slopina stabdžius ir žmogus pasijaučia visagalis, nepažeidžiamas. Kiti atsipalaidavimo būdai dažniausiai reikalauja pastangų, o alkoholio vartojimas yra greitas būdas be pastangų suvaldyti savo emocijas arba atsipalaiduoti. Žmogus jaučia subjektyvų pasitenkinimą ir tai gali tapti labai patrauklu.
Tačiau po truputį organizmo adaptacija alkoholiui ir kiekiai, kurie reikalingi norint nusiraminti ar atsipalaiduoti, didėja. Dirbtiniu būdu reguliuojant savo jauseną, problemų išspręsti nepavyksta, o alkoholis galiausiai tampa pagrindine problema, kurią galima labai ilgai slėpti nuo aplinkinių, sėkmingai dirbti. Pas mane retai kas ateina su alkoholio vartojimo problema pradinėse stadijose. Dažniausiai priklausomybė jau sukelia vienokių ar kitokių sunkumų ir, vaikštant plonu ledu, įlūžta ne kartą ir ne du. Jau yra rizika prarasti darbą, šeimą arba kažkas įvyko, kas rodo, kad buvo prarasta kontrolė – darbe, vairuojant ar dar kur nors. Tai paprastai sukrečia ir išblaivo psichologine prasme“, – aiškino J.Dapkevičienė.
Tačiau, psichologės teigimu, vien negerti maža. Jokie pažadai sau ir kitiems nesuveiks, jeigu žmogus nekeis gyvenimo būdo ir santykio su savimi.
„Negerti dar nereiškia gyventi blaiviai. Blaivesnis gyvenimas apima didesnį sąmoningumą, nemelavimą sau, nemanipuliavimą kitais ir savimi. Mes visi turime gynybinių mechanizmų, bet susiformavus priklausomybei šie gynybiniai mechanizmai yra labai išvystyti ir funkcionuojantys beveik automatiškai. Atsistatymas reikalauja didelio sąmoningumo ir pastangų.
Pagundų grįžti į automatinį nesąmoningą būvį yra labai daug, todėl žmogui reikia labai daug pagalbos – tiek individualios, tiek bendruomeninės. Ir kuo didesniu kiekiu pagalbos formų žmogus pasinaudos, tuo didesnė tikimybė, kad greičiau sugrįš į blaivų gyvenimą. Yra anoniminių alkoholikų grupės, religinės bendruomenės, visuomeninės organizacijos, sportiniai judėjimai – daugybė dalykų, kurie gali padėti.
Tačiau pirmiausiai būtina suprasti, kad aš sergu. Yra pagunda sumenkinti problemą, prasideda žaidimai su savimi, kad esą nieko neatsitiko, tiesiog šiek tiek išgėriau, nes taip norėjau, aš pats nusprendžiau pasileisti plaukus ir eiti laukais ir pievomis. Vėlgi tai puikus testas: jeigu atsirado poreikis teisintis dėl alkoholio vartojimo, t. y. pateisinti jo vartojimą, tikrai yra dėl ko susirūpinti. Nes jeigu problemos nėra, paprastai ir nėra poreikio kalbėti apie tai“, – įspėjo pašnekovė.
Iš dešimties pavyksta ištraukti tik 1–2
Anot reabilitacijos centro priklausomybių turintiems žmonėms „Naujas gyvenimas“ vadovo Marijaus Balčiūno, pagal statistiką, Lietuvoje kas penktoje šeimoje yra žmogus, turintis problemų su alkoholiu.
„Tai neigimo liga, kuri prasideda labai nekaltai – nuo bokalo alaus ar taurės vyno vakare. Niekas nenori tapti alkoholiku. Tačiau po truputį alkoholio norisi vis labiau ir tu nė nepajunti, kaip jau nebegali be jo gyventi. Blaivas nebemoki nei linksmintis svečiuose ar vakarėlyje, nei užmigti. Tau reikia apsvaigti, kad jaustumeisi gerai.
Priežasčių, dėl ko žmonės pradeda vartoti alkoholį, daug. Vieni neturi, ką veikti, kiti geria dėl vidinės tuštumos, kuri atsirado dėl kokio nors įvykio gyvenime, treti geria iš gero gyvenimo. Visada atrodo, kad aš kontroliuoju situaciją ir bet kada galėsiu sustoti. Prie nuostatos, kad gerti yra normalu, formavimo prisideda ir nuo seno esantys stereotipai. Iki šiol visi žino frazę – esą tikri vyrai geria tikrą alų. Vėliau tie patys vyrai reabilitacijos centre bando atstatyti savo sudaužytą gyvenimą, sveikatą, susigrąžinti šeimą“, – psichologei antrino pašnekovas.
Kas yra priklausomybė, jis pats žino labai gerai. Vyras turi 8 metų narkotikų vartojimo patirtį, tačiau jau 15 metų yra blaivas.
Blaivas nebemoki nei linksmintis svečiuose ar vakarėlyje, nei užmigti. Tau reikia apsvaigti, kad jaustumeisi gerai.
„Narkotikų pirmą kartą pabandžiau 15-kos, alkoholio – dar anksčiau. Tiesiog neturėjau griežtos tėviškos priežiūros. Be to, turėjau prastą draugų ratą. Bet man pasisekė – 23 metų jau išsikapsčiau, taigi buvau dar labai jaunas, man prieš akis dar buvo visas gyvenimas. Todėl ir įkūriau reabilitacijos centrus“, – atviravo M.Balčiūnas.
Paklaustas, kokia yra sėkmingų pasveikimo istorijų statistika, pašnekovas tikina, kad ji nėra džiuginanti. Žmonės tampa priklausomi labai lengvai, o susitvarko su problema, net po metų ar dar ilgesnio gydymo kurso reabilitacijos centre, tik 1–2 iš dešimties. Ir tai yra didžiausia pergalė, kokia tik gali būti – bent kelių žmonių pakeisti gyvenimai.
„Pas mus atvyksta įvairūs žmonės. Vienų gyvenimai jau sudaužyti, kiti dar nieko nėra praradę, bet jau mato, kad tuoj viskas grius, treti atvyksta tik todėl, kad juos spaudžia šeima ar kitokios aplinkybės, bet patys nepripažįsta, kad jiems reikia pagalbos. Mes leidžiame atvykti visų kategorijų žmonėms. Mūsų tikslas, kad jie pripažintų turintys problemą, ir motyvuoti juos eiti sveikimo keliu. Bet kol priklausomas žmogus bus artimųjų, kuriais gali manipuliuoti, aplinkoje, turės dėl jo besistengiančių artimųjų priedangą, jis niekada nepradės sveikimo kelio. Patekęs pas mus, jis jau negali mumis manipuliuoti.
Tačiau reabilitacijos centras – tik pradžia. Mes tik duodame įrankius, kuriais jie gali naudotis eidami sveikimo keliu, o toliau jie patys atsakingi už savo gyvenimą. Žmogus gali nevartoti alkoholio tik tuo atveju, jei jis ką nors darys su savo gyvenimu. Jis turi turėti kokią nors bendruomenę, lankyti savipagalbos užsiėmimus ar eiti pas specialistą. Jis turi nuolat su savimi dirbti. Jei tik sustos, anksčiau ar vėliau atkris. Tai nepagydoma liga. Šie žmonės nebegali vartoti alkoholio visą gyvenimą, net saldainių su alkoholiu negali ragauti, kadangi net nuo paragavimo sukyla nevaldomas noras išgerti“, – teigė pašnekovas.
Jei reikia medicinines, psichologines pagalbos kovojant su priklausomybių ligomis, keipkitės į Respublikinį priklausomybių ligų centrą.
