Disciplina ir bendros taisyklės itin naudingos
„Viskas prasideda nuo to, kad tėtis ir mama valgo kartu – ne vienas virtuvėje, kitas prie televizoriaus. Jie skiria maistui atskirą vietą, laiką ir užtikrina tam tikrą šio buvimo drauge kokybę. Tai reiškia, jog šeima valgo tik tam tikroje vietoje.
Negali būti niekur kitur lėkštės su maistu, kaip tik virtuvėje ar valgomajame. Tai gali būti nelengva įgyvendinti ir prireiks laiko – vaikai nuolat norės išsmukti, pavyzdžiui, filmuko pasižiūrėti. Suaugusieji taip pat gali rasti argumentų, jog dabar rodo svarbias rungtynes ar žinias, tačiau būtina išlaikyti discipliną“, – pabrėžė V.Arvasevičius. Jis atkreipė dėmesį, jog pirmiausia jos turi laikytis patys suaugusieji, o jau jų pavyzdžiu seks bei šios disciplinos laikysis ir vaikai.
Bendrų vakarienių metu ne tik valgoma sutartoje vietoje, bet ir laikomasi bendrų taisyklių, kurių viena – jos metu neturėtų veikti televizorius, šalia neturi būti telefonų, planšečių, kompiuterių.
„Visas dėmesys turi būti skirtas maistui ir vienas kitam. Jei atsiranda trečias dėmesio stimulas ar dėmesio reikalaujantis objektas, kaip išmanusis telefonas ar filmukas per televizorių, mes liaujamės įsisąmoninti valgymo procesą. Smegenys vienu kartu negali aprėpti dviejų svarbių komponentų, t. y. kas vyksta planšetėje ar televizoriuje ir kas vyksta su mano kūnu valgant“, – paaiškino V.Arvasevičius.
Maistas – silpnesnis dirgiklis nei išmanieji įrenginiai
Pasak jo, maistas nėra vien tik vitaminų, mineralų, angliavandenių, riebalų, baltymų ir elektrolitų kratinys.
„Tai yra kvapas, temperatūra, konsistencija, skoniai. Prieskoniai, kuriais pagardintas maistas, žaidžia mūsų skonio receptoriais ir mums suteikia pasitenkinimą – išsiskiria tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, dopaminas. Kas atsitinka, jei valgome ir tuo pačiu naudojamės telefonu, planšete ar kompiuteriu? Be jų nebegalime valgyti, nes maistas yra silpnesnis dirgiklis nei išmanieji įrenginiai. Iš jų gauname didesnį pasitenkinimą nei iš maisto, – pabrėžė V.Arvasevičius. – Taip ne tik maistas, bet ir valgymas kartu tampa antraeiliu dalyku. Mes sėdime kartu, bet nesame kartu, nes mūsų dėmesys kitur. Pasimėgavimas maistu nebegaunamas ir tik laiko klausimas, kada žmonės liausis valgę kartu.“
Kita svarbi taisyklė, kurios derėtų laikytis bendrų vakarienių metu: valgomasis, virtuvė yra taikos vieta. „Jei norime valgymą šeimoje išlaikyti kaip ritualą, privalome užtikrinti tokią jo kokybę, kad vaikai norėtų valgyti kartu. Tai turėtų būti tas momentas, kuriuo jie gali pabėgti nuo visų negandų, kai jiems saugu ir malonu visokeriopai valgyti kartu“, – sakė tėvystės konsultantas ir paaiškino: „Valgant geriau būtų vengiama priekaištų, nesėkmių aptarimo, pasiaiškinimų, pasiteisinimų, niekas neverčiamas gintis. Valgymo metas yra netinkamas kalbėti apie tai, ką žmonės daro ne taip, ką dukra ar sūnus padarė ne taip, pavyzdžiui, kodėl ji ar jis gavo žemą įvertinimą mokykloje.“
Kviečiant vaikus valgyti kartu – argumentai būtini
Jei jau neišvengta pokalbio apie vaikų mokslą, V.Arvasevičius pataria, valgant kartu geriau kalbėti apie tai, kas pasisekė, pasidžiaugti, pasigėrėti tuo, ką vaikas atliko, kokį projektą įgyvendino, kokį gerą įvertinimą gavo.
„Valgio metu mes turime ryti kąsnius skanaus maisto ir kąsnius skanių emocijų bei psichologinio pasitenkinimo. Tai gali būti įdomūs tėčio susitikimai, nutikimai jaunystėje, mamos įdomios istorijos, apžvalga to, kas gražaus ir įdomaus vyksta aplinkui“, – patarė kognityvinės ir elgesio terapijos specialistas.
Pasak jo, kančios aplinkui yra pakankamai daug ir sunkumai, konfliktai, nesutarimai dėl mokslų, santykių, tvarkos turi būti aptariami atskirai. „Vakarienė – tai metas, kai visi geri. Geri vaikai, geri tėvai, geros žmonos, geri vyrai, kai jie dalinasi džiaugsmu, kad yra kartu, o ne atvirkščiai“, – pabrėžė psichologas.
Prieskonių ir pasaulio virtuvės produktų gamintojos „Santa Maria“ organizuotos tiesioginės takų (tacos) vakarienės gaminimo transliacijos metu V.Arvasevičius taip pat pasidalino patarimais, kaip pakviesti vaikus, ypač paauglius, vakarieniauti kartu – kokius argumentus jiems pateikti, kodėl tai svarbu.
„Mes kartais tiesiog pasakome tik tiek, kad vakarieniausime kartu. O kodėl vaikai turėtų tai daryti? Jie užduoda šiuos klausimus. Juos galima aptarti vakarienės metu, nes tai nėra kritika ar kažkas neigiamo. Atsakyti galima paaiškinant, jog mes esame šeima, mes norime sustiprinti mūsų šeimos saitus, mums gera būti kartu, tai kelia džiaugsmą, nes per dieną pasiilgome vieni kitų“, – argumentų pavyzdžius pateikė šeimos santykių specialistas.
Prie valgomojo stalo parodome vaikams, kad jie mums svarbūs
„Mes pasiilgstame vieni kitų, pasiilgstame buvimo kartu be jokių trikdžių, mes norime būti kartu ir pavaišinti jus pietumis. Mes suprantame, kad galbūt jums tai nepatinka, erzina, galbūt draugai laukia, bet tai yra mūsų noras išlikti šeima. Argumentuojant, pirmiausia, turime suteikti vaikams galimybę rinktis, valgyti ar nevalgyti drauge, būti vienokiais ar kitokiais, tačiau yra riba, kai vaikams galite pasakyti, jog apgailestaujate, bet jie neturi kito pasirinkimo“, – sakė V. Arvasevičius ir paaiškino: „Vaikai yra nelabai pajėgūs nuspręsti, kaip gyventi, nes jie daugelį dalykų praleidžia pro akis, yra daugiau hedonistiški, daugiausia siekia malonumo, linksmybių, bendravimo su draugais, tačiau jis mažai kuo praturtina. Ypač ryšiais su tėvais ir tarpusavio saitų stiprinimu jie nesidomi.“
Nors gali atrodyti, kad draugystė tarp vaikų labai graži, tauri, daug su vaikais dirbantis psichologijos specialistas atkreipė dėmesį, jog ji gali ir skaudinti. „Priešingai nei draugai – tėvai, išskyrus kraštutinius atvejus, neišduos, supras, priims. Per vakarienę mes galime pakviesti vaikus pabūti su mumis, kad dar ir dar kartą parodytume, kad esame jų pusėje, kad juos gerbiame, kad įsiklausome, kad laikome juos reikšmingais. Toks kreditas vaikams gali juos paskatinti labiau dalintis savo nuomone su mumis, išsakyti savo sunkumus, bet mes pirmi turėtume žengti tą žingsnį. Valgomojo stalas yra ta vieta, kur mes vaikams parodome, kad mums svarbus ryšys su jais ir mes norime juos apsaugoti – nenorime jų kontroliuoti, nenorime atimti jų sprendimų, jų draugų – tiesiog norime būti ryšyje ir tai jiems patiems naudinga“, – sakė V.Arvasevičius.
„Norėdami sustiprinti šeimos narių svarbą ir ypač vyresniųjų, galime naudotis tokiu principu, kai valgyti pradeda pats vyriausias šeimos narys, esantis namuose, arba svečias, net jeigu svečias yra vaikas. Tai labai įdomus ir užkrečiantis vaidmenų žaidimas, vaikams nejučiomis perteikiantis žinutę, kaip galime parodyti pagarbą vyriausiajam arba svečiui. Teisė valgyti pradėti pirmam gali pereiti ir tam, kuris šiandien turėjo ypatingai reikšmingą įvykį, patirtį, ir šią teisę perleidžia vyriausias arba svečias“, – dar vienu pavyzdžiu apie bendravimą prie bendro vakarienės stalo pateikė šeimų, porų ir tėvystės konsultantas.
Pasak V.Arvasevičiaus, taip pat visiems šeimos nariams iki pat mažiausio pagarba parodoma tuo, kad valgyti pradedama tik visiems susirinkus prie stalo: „Įpratus taip daryti atsiranda ir įsipareigojimas paskubėti į pietus ar vakarienę, nes mes esame laukiami ir nuo mūsų kiekvieno priklauso, kada kiti galės jau valgyti.“
Būti su vaikais galima ne tik valgant, bet ir ruošiant valgį
Kviesti ir būti su vaikais galima ne tik jau prie vakarienės stalo, bet ir jai ruošiantis. Apie tai savo patirtimi pasidalino televizijos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, transliacijos metu gaminusi meksikietiškus takus su kiauliena ir paprikomis bei traškia vištiena.
Pasak jos, paruošti ingredientus takams, gali ir kiek didesni vaikai – nuplauti ir supjaustyti salotas, sudėti į indelius takų priedus, pavyzdžiui, tarkuotą sūrį, konservuotus kukurūzus ir t.t. „Vaikams visada patinka kažką padaryti savo rankomis ir takai yra patiekalas, kurį šiek tiek augesni vaikai gali įvaldyti“, – sakė keturis vaikus auginanti Beata.
Pasak jos, šiuo metu, kai visi dirba ir mokosi namie, paruošti vakarienę užima laiko, todėl kartais smagu gaminti tai, kas nereikalauja didelių pastangų. Vienas tokių patiekalų – takai, kuriems pagaminti transliacijos metu B.Nicholson prireikė vos keliolikos minučių. Per tą laiką ji orkaitėje iškepė traškią vištieną, keptuvėje pakepino maltą kiaulieną, taip pat paruošė gvakamolę bei šviežių agurkų ir ridikėlių salsą su kalendromis, žaliosios citrinos sultimis, šlakeliu medaus ir druskos, pašildė tortilijas. Suformavusi kelis skirtingus takų variantus, Beata taip pat atskleidė, jog jai patinka šis virtuvės patiekalas ir dėl to, kad įdarui kiekvienas gali pasirinkti tai, ką mėgstą ir tai, ką nori.
