Blogos emocijos pakursto ne tik biocheminius procesus. Jos neleidžia žmogui atsipalaiduoti. Tai trikdo kraujotaką, o ilgainiui sukelia negrįžtamus pokyčius, lydinčius iki ankstyvos mirties.
Kraujagyslės – gyvybės tinklas
Žmogaus savijauta, o kartu ir gyvybinės organizmo funkcijos priklauso ir nuo širdies raumenį maitinančių, ir nuo visų kitų kraujagyslių būklės. Juk jomis tekėdamas kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį bei reikalingas maisto medžiagas.
Tuomet, kai kraujotaka sutrinka, sutrinka ir organų – jų ląstelių aprūpinimas deguonimi. Tai – katastrofa, kurios ištiktą žmogų anaiptol ne visada įmanoma išgelbėti.
Neatsitiktinai kasmet rugsėjo 29-oji minima kaip Pasaulinė širdies diena. Tai daroma Pasaulio širdies federacijos sumanymu. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į širdies infarkto bei smegenų insulto rizikos veiksnius. Stengiamasi apie juos žmonėms suteikti kuo daugiau informacijos, kad jie išmoktų jų vengti ir pakeistų tam tikrus įpročius.
Emocijos – lyg karas
Nenuspėjamos permainos, ekonominiai bei politiniai neramumai, nepasitikėjimas valdžia, vienoje ar kitoje valstybėje kylantys kariniai konfliktai. Visa tai neišvengiamai paliečia kiekvieną žmogų, Lietuvos gyventojus – taip pat. Ko gero, nėra tokios šeimos, kurios artimieji nebūtų išvykę svetur – dirbti, mokytis, poilsiauti. Todėl bet kurioje valstybėje kilusios negandos atsirita ir iki mūsų šalies žmonių.
Geopolitinių įvykių primestą nerimą dar labiau sustiprina vidinės neigiamos emocijos. Tai stresas, priešiškumas, pyktis, depresija, nerimas, pavydas, taip pat – didžiulė konkurencija, tarpusavio nesantaika.
Pasirodo, tai yra ypač svarbūs miokardo infarkto, insulto veiksniai – ligų, kurios dar labai dažnai sukelia staigią mirtį.
Apie tai kalbama ir naujausiose – 2016-ųjų metų Europos kardiologų draugijos išleistose Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse.
Jose akcentuojama, kad minėtų ligų epidemijos plitimą spartina ne tik klasikiniai rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas ir kiti.
Yra daugybė kitų, ypač svarbių rizikos veiksnių, kurių vis dar retai tepaisoma. Tai psichosocialiniai – su elgsena, emocijomis, gyvenimo bei darbo sąlygomis susiję veiksniai.
Prasta socialinė ir ekonominė padėtis, socialinės paramos stoka, darbe ir šeimoje kylantis stresas, priešiškumas, depresija, nerimas, įvairūs psichikos sutrikimai – visa tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o kartu ir priartina mirtį.
Ir, atvirkščiai, teigiamos emocijos bei laiku suteikta socialinė pagalba tirpdo širdies ir kraujagyslių ligų riziką – suteikia ilgo gyvenimo viltį.
Kodėl tai sukelia ligas?
„Nesinervink. Miegui skirk pakankamai laiko. Valgyk visavertį maistą. Sportuok. Nepersidirbk“, – visi šie medikų patarimai žmogui yra neįveikiami, jei darbe ir namuose tvyro nuolatinė įtampa, o nesaugumo jausmą pakursto ir mažos finansinės pajamos.
Psichosocialinė įtampa apskritai trukdo žmogui laikytis gydytojų rekomendacijų ir pakeisti bloguosius įpročius.
Apie prastą žmogaus socialinę-ekonominę būklę įspėja menkas išsilavinimas, pinigų stygius, sunkus fizinis ar rankų darbas, blogos darbo sąlygos, gyvenimas skurdžiame būste.
Šie veiksniai papildo vienas kitą ir didina koronarinės širdies ligos (KŠL arba vainikinių širdies arterijų ligos) riziką.
Susargdina ir stresas, ir vienatvė
Pastebėta, kad žmonėms, kurie buvo pasmerkti vienatvei – kurie buvo atskirti nuo kitų visuomenės narių – rizika susirgti arba anksti numirti nuo koronarinės širdies ligos yra gana didelė.
Tokią pat neigiamą įtaką širdies būklei daro ir socialinė atskirtis bei socialinės paramos stoka. Tai verčia progresuoti KŠL ir pablogina jos išgydymo galimybes.
Staigūs, sunkūs psichikos sukrėtimai taip pat gali tapti vainikinių širdies arterijų kraujotakos sutrikimo priežastimi.
Tai gyvybei grėsminga situacija, kai vainikinė širdies kraujagyslė kritiškai susiaurėja arba užsikemša trombu. Ši būklė apibūdinama kaip nestabili krūtinės angina (priešinfarktinė būklė) arba ūminis miokardo infarktas.
Patirtos gamtos katastrofos, asmeniniai sukrėtimai – pralaimėjimas, praradimas, netektis ar kiti sunkūs asmeninio gyvenimo įvykiai – sukelia stiprias neigiamas emocijas. Vienais atvejais tai sukelia pykčio priepuolius, kitais – ilgalaikį sielvartą.
Išsiaiškinta, kad žmogaus mirtis jį praradusiems artimiesiems pirmąją parą po netekties net 20 kartų padidina ūmaus miokardo infarkto tikimybę. Pamažu, per keletą kitų dienų ši grėsmė sumažėja.
Darbas žudo? Tai – tiesa
Lėtinis stresas darbe smarkiai padidina ankstyvos, staigios mirties nuo KŠL riziką. Ypač toks stresas pavojingas vyrams.
Jį pakursto ilgos darbo valandos, dažni viršvalandžiai, dideli psichologiniai reikalavimai, neobjektyvumas, šališkumas, įtampa. Ypač sveikatą žaloja mobingas – ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė bendradarbių arba vadovas nukreipia į vieną žmogų.
Ilgalaikės, neįveiktos šeiminio gyvenimo krizės – skyrybų situacijos taip pat padidina KŠL riziką.
Nevalia ignoruoti depresijos
Mokslininkai įrodė, kad depresija ir ją lydintys negalavimai taip pat skatina KŠL progresą ir priartina mirtį.
Išsekimas, energijos stoka (gyvybinių jėgų nebuvimas) – tai vieni dažniausių depresijos požymių, kurie širdies kraujotakai taip pat daro didelę neigiamą įtaką.
Besikartojančios panikos atakos taip pat įspėja apie tai, kad KŠL rizika padidėjo. Nes šios atakos – tai dažnos nerimo sutrikimų palydovės. O nerimas yra dar vienas svarbus koronarinės širdies ligos, tad ir mirties nuo infarkto rizikos veiksnys.
Metaanalizių (daugybės tos pačios rūšies, bet nepriklausomų tyrimų apibendrinimo) duomenimis, KŠL rizika smarkiai padidėja po didelio psichoemocinio sukrėtimo – kenčiantiems potrauminį stresą.
Asmenybės bruožai
Priešiškumas kitiems – tai asmenybės bruožas. Bet jis įspėja ir apie tai, kad toks žmogus nesugeba prisitaikyti prie aplinkos – kad jo socialinė adaptacija yra sutrikusi.
Jis nuolat nepasitiki kitais, yra įniršęs, piktas, dažnai veliasi į agresyvius socialinius santykius.
Metaanalizės patvirtina, kad pyktis ir priešiškumas, kaip ir kitos neigiamos emocijos, paspartina širdies ir kraujagyslių ligų progresą – padidina jų riziką ir sveikiems, ir jau sergantiems žmonėms.
Vadinamosios „D“ tipo asmenybės (Distress – angl. pavojingas, veiklą trikdantis stresas) nuolat jaučia daugybę neigiamų emocijų, bet jas bando nuslopinti, neparodyti jų kitiems žmonėms, su kuriais bendraujama.
Todėl „D“ tipo asmenybėms gresia gana didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Pastebėta ir tai, kad vargų prislėgtiems žmonėms dažniausiai yra būdingi kelių psichosocialinių rizikos veiksnių deriniai (klasteriai). Pavyzdžiui, ir vyrai, ir moterys, kurių socialinė bei ekonominė padėtis yra prasta ir kurie patiria lėtinį stresą, yra labiau linkę į depresiją, priešiškumą ir dar kenčia nuo socialinės atskirties.
Tarptautinis „INTERHEART“ tyrimas paliudijo, kad psichosocialinių rizikos veiksnių visuma – depresijos, socialinės būsenos, streso darbe ir šeimyniniame gyvenime – yra smarkiai susijusi su didele miokardo infarkto rizika. Moterims riziką tai padidina 3,5, o vyrams – 2,3 karto.
Dvigubas poveikis
Yra ir įvairių kitų veiksnių, kurie siejasi su psichosocialinėmis problemomis ir visi kartu didina širdies ligų tikimybę.
Tai ne tik kenksmingi įpročiai (rūkymas, prastas maistas, mažas fizinis aktyvumas). Tai ir ignoruojamos rekomendacijos keisti gyvenimo būdą, ir gydytojų patarimų nepaisymas.
Be to, depresija bei lėtinis stresas organizme sukelia įvairių pakitimų – autonominės nervų sistemos, smegenų pagumburio-kankorėžinės liaukos ašies, endokrininės sistemos pokyčių.
Jie skatina uždegimo atsiradimą, didina kraujo krešėjimą, sutrikdo vidinio arterijų dangalo (endotelio) funkciją ir širdies raumens aprūpinimą krauju (perfuziją).
Kaip vertinama rizika?
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įvertinti pasaulyje yra naudojama keletas skaičiuoklių: SCORE, Framingham, Procam ir kitų.
Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas Lietuvoje yra naudojamos „SCORE“ lentelės, kuriose yra nurodomi tik klasikiniai rizikos veiksniai: amžius, lytis, kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas.
Jas pasitelkus balais įvertinama grėsmė numirti nuo širdies kraujagyslių ligos per artimiausius 10 metų.
Tuomet, kai konkrečiam žmogui apskaičiuotas „SCORE“ balas papildomas dar ir psichosocialiniais (elgesio, emocijų) veiksniais, rizika smarkiai pakinta.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad negatyvūs socialiniai veiksniai (vadinamoji socialinė deprivacija) yra didelis rizikos veiksnys, ir jis smarkiai padidina skaičiuoklėje nustatytą balą.
Todėl, prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, labai svarbu įvertinti ir psichosocialinių veiksnių daromą įtaką. Tai galima padaryti naudojant ir šį klausimyną.
Svarbiausių psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo klausimynas
Žema socioekonominė padėtis
- Koks jūsų išsilavinimas?
- Ar jūs dirbate fizinį/rankų darbą?
Stresas darbe ir šeimoje
- Ar jums sunku įveikti darbdavių keliamus reikalavimus?
- Ar atlygis už darbą atitinka jūsų pastangas?
- Ar santykiai šeimoje su savo vyru/žmona kelia didelių sunkumų?
Socialinė izoliacija
- Ar gyvenate vienas?
- Ar jums trūksta artimo, patikimo draugo?
- Ar pastaruoju metu netekote artimo, jums svarbaus giminaičio ar draugo?
Depresija
- Ar jaučiate bejėgiškumą, liūdesį, neviltį?
- Ar praradote domėjimąsi ir gyvenimo džiaugsmą?
Nerimas
- Ar patiriate staigų baimės ar panikos jausmą?
- Ar dažnai nepajėgiate sustabdyti ar sukontroliuoti nerimo?
Priešiškumas
- Ar dažnai jaučiate pyktį, kurį sukelia nereikšmingi įvykiai?
- Ar jus dažnai erzina kitų žmonių įpročiai?
D tipo asmenybė
- Ar dažnai jaučiate dirglumą, nerimą, depresiją?
- Ar vengiate kitiems žmonėms atskleisti savo mintis ir jausmus?
Potrauminio streso sindromas
- Ar jūs patyrėte psichiką traumuojantį įvykį?
- Ar jus kankina košmarai – sunkūs sapnai ar įkyrios mintys?
Kiti psichikos sutrikimai
- Ar jums diagnozuotas koks nors psichikos sutrikimas?
Parengė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus filialas.
