Kaip alkoholio vartojimas tampa problema
Pasak A.Repečkos, viešojoje erdvėje nuolat pabrėžiama, kad visų problemų priežastis yra alkoholio vartojimas, ir nenorima matyti, kad tai tik alkoholio vartojimo kultūros pasekmė. O kova su pasekmėmis – tai kova su vėjo malūnais.
Kalbant apie tai, kaip formuojasi priklausomybė nuo alkoholio, toksikologo teigimu, pirmiausia reikėtų išskirti dvi sąvokas – saiką ir vadinamąjį „pachmielą“, kuris negali būti tapatinamas su pagiriomis.
„Alkoholis ne priežastis, kad mes pirmaujame Europoje pagal alkoholio suvartojimo mastus, o tik instrumentas. Juk ne degtukai yra gaisro priežastis, o tas, kuris juos uždegė. Ir ne kirvis yra priežastis, kad kažkas užkapojo žmogų.
Mano pacientai, būdami jauni, nusispjovė į saiką, nes gyveno kultūrinėje aplinkoje, kurioje alkoholis liejosi upeliais: kuo daugiau sugebi išgerti, tuo labiau didžiuojiesi ir tuo labiau kiti tave gerbia. Esą, kitas išgėrė dvi taureles ir jau nesąmones kalba, o aš litrą išgėriau ir dar visus išvežiojau.
Kai spjaunama į saiką, atsidaro aukštosios „pachmielo“ mokyklos vartai.
Kai spjaunama į saiką, atsidaro aukštosios „pachmielo“ mokyklos vartai. Čia mokoma, kaip pirma pagadinti sveikatą, o po to tuo pačiu alkoholiu ją „pataisyti“. Ir dar reikia gauti įskaitą iš tokios disciplinos, kaip smailinimas: tris dienas gėriau, o ketvirtą ir penktą mažinu, kol visiškai nustoju.
Žmonės įgunda tai daryti, tačiau per tą laiką organizme šis tas pasikeičia: iš pradžių galėdavau išgerti daug, alkoholis lengvai išsigaruodavo, netrukdė nei darbui, nei šeimai, nei sveikatai.
Ilgainiui, pasikeitus alkoholio skaidymo režimui, pradedu pagauti „kablį“, t. y. antrą ir trečią dieną geriu ne iš malonumo, kaip anksčiau, o todėl, kad dabar alkoholio reikia kaip „vaisto“, nes tik pavartojus gerėja sveikata. Deja, tai tęsiasi ir trečią dieną, po jos ateina ketvirta. Kai tik bandau sustoti, įjungti smailinimo programą, nenusismailina“, – alkoholio poveikio mechanizmą aiškino pašnekovas.
Kuo „pachmielas“ skiriasi nuo pagirių
Kokius procesus užveda alkoholis mūsų organizme? Prisiminime, kaip veikia spiritinis kompresas, dedamas ant sumuštos ir patinusios kūno vietos. Jis ištraukia skysčius, dėl to atslūgsta patinimas ir į tą vietą greičiau priteka leukocitų bei limfocitų, kurie slopina uždegimą.
Dabar įsivaizduokime, kad tas kompresas atsiduria organizmo viduje. Poveikis toks pats – ištraukiami skysčiai. Teigiama, kad keturi tarptautiniai alkoholio vienetai iš organizmo gali išvaryti nuo 600 iki 1000 mililitrų vandens, tačiau kiekvienu atveju tas kiekis gali būti individualus.
„Kuo žmogus gyvenime yra aktyvesnis (mano pacientai – buvę sportininkai, desantininkai, lakūnai, jūreiviai, šokėjos, balerinos), tuo jo medžiagų apykaita yra intensyvesnė, todėl santykinai mažesnis alkoholio kiekis ištraukia santykinai didesnį vandens kiekį, t. y. įvyksta dehidratacija. Kai ant viršaus kitą dieną užpilama dar alkoholio, dehidratacija gilėja. Kadangi alkoholis ištraukia skysčius, šiek tiek sutirštėja kraujas, o tai priverčia širdį plakti šiek tiek dažniau. Todėl žmogus gali gulėti lovoje, o jo širdis tuo metu bėga krosą.
Kai ant viršaus kitą dieną užpilama dar alkoholio, dehidratacija gilėja. Kadangi alkoholis ištraukia skysčius, šiek tiek sutirštėja kraujas, o tai priverčia širdį plakti šiek tiek dažniau.
Galiausiai kepenims skaidant alkoholį, išskiriami toksinai, kurie veikia organizmą kaip nuodai, dėl to skauda galvą, pykina ir kyla įvairios kitos reakcijos. Tačiau išgėrus sveikata apgaulingai tarsi pagerėja. Sušvelnėja abstinencijos simptomai“, – svarstė A.Repečka.
Iš tiesų, nedidelis kiekis alkoholio praplečia kraujagysles, pagerina kraujotaką ir deguonies patekimą į smegenis, todėl pasijuntama geriau. Ir žmogus džiaugiasi – ką tik gulėjo paslikas, o dabar vėl gali būti aktyvus ir net dirbti. Tačiau būtent tokie „sveikatos taisytojai“ tampa pašnekovo pacientais. Mat iš pradžių atrodo idealu – išgėriau nedidelį kiekį alkoholio ir per 15–20 min. išsipagiriojau. Tačiau ateina diena, kai ši taurelė tampa kelių dienų gėrimo maratono pradžia. Ir tokie žmonės paprastai jau neišsiverčia be vienokios ar kitokios medikų pagalbos.
„Nė vienas žmogus nėra tapęs nei maratonininku (aš taip vadinu tuos žmones, kurie nuolat balansuoja tarp daugiadienių užgėrimų ir „švarių“ periodų), nei alkoholiku (kuriems jau alkoholio reikia kaip duonos, be jo neišvertų nė dviejų dienų), jeigu jaunas neišmoko taisyti sveikatos alkoholiu. Taigi priminsiu, nuo ko pradėjau: kai spjaunama į saiką, didesnė tikimybė, kad prireiks „pachmielo“, o kai išmokstama daryti „pachmielą“, tampama maratonininku. Tuomet saiko problema dar labiau paaštrėja.
Atsimenu, praėjusį pavasarį išsikvietė mane dar 40-ies neturintis vyras. Per penkias dienas jis išgėrė 15 litrų degtinės. Ir tikrai gėrė vienas, o ne pusė Vilniaus pas jį buvo susirinkę. Statistiškai jis išgėrė mano metams paskaičiuotą normą. Ir be jokio malonumo, labai kentėdamas ir drebėdamas“, – tikino toksikologas.
Pasak jo, pagirios nuo „pachmielo“ tuo ir skiriasi, kad gydomasi taip, kaip ir reikėtų gydytis – atstatant skysčių balansą, t. y. geriant vandenį, o ne alkoholį: „Reikia įsikalti į galvą, kad alkoholis nevartotinas dvi dienas iš eilės.“
Viešojoje erdvėje turi būti labai plačiai skelbiama – nedaryk „pachmielo“! O jau tada galima spręsti, ką darome su pačiu alkoholiu.
Skysčiai gali būti įvairūs: mineralinis vanduo, kad būtų atstatytas prarastų mineralinių medžiagų balansas, arbata su citrina ir medumi ar cukrumi, nes reikia gauti gliukozės, t. y. energijos, kuri šiuo metu išeikvota, ir pan. Šiuo metu naudingas vitaminas C (tiek vaisių, tiek maisto papildų forma) – jis pagreitina acetaldehido – nuodingos medžiagos, į kurią mūsų organizme oksiduojasi alkoholis, skilimą ir šalinimą iš organizmo. Taip pat reikia kuo mažiau judėti, t. y. taupyti energiją.
Kodėl nepadeda draudimai
Grįžtant prie bendros problemos – didelių alkoholio vartojimo mastų – sprendimo, pašnekovo teigimu, suvaldyti situaciją padėtų tik vienas draudimas – reikėtų neparduoti alkoholio ne vakarinėmis valandomis, bet iki pietų, kaip yra kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse. Bent jau tol, kol užaugs karta, kuriai nevartoti alkoholio iki pietų taps kultūrine norma, kaip vėlgi yra Vakaruose.
„Mano manymu, pirmiausiai reikėtų kalbėti apie gėrimo tradicijas ir kultūrą, o tik vėliau svarstyti, kokių draudimų reikia. Bet kai nedirbame su priežastimi, belieka įvesti griežtesnius draudimus, neveikiant esamiems.
Na, bus padidinta kaina, tuomet mažiau valgys alkoholikų vaikai. Bet problema nedings.
Dabar svarstoma tik apie tai – griežtinti pardavimą ar ne, didinti kainą ar ne. Na, bus padidinta kaina, tuomet mažiau valgys alkoholikų vaikai. Bet problema nedings. Norint paveikti reiškinį, reikia paveikti priežastį. Ir pradėti reikėtų nuo vaikų.
Deja, mokyklose užuot aiškinus, kad pavartojus alkoholio kitą dieną reikia sugrąžinti skysčius, papasakojant, kaip alkoholis veikia organizmą, paaugliai gąsdinami baisiomis istorijomis, kuriomis jie netiki. Ir Lietuva kaip pirmavo pagal alkoholio vartojimą, taip ir pirmauja.
Beje, daugelyje šalių netgi nėra tokios sąvokos, kaip „pachmielas“. Šis reiškinys – tai kultūrinis fenomenas, atėjęs iš Rusijos. Visose šalyse, į kurias buvo įžengusi carinė Rusija, o vėliau – sovietinė Rusija, alkoholizacijos laipsnis dešimteriopai didesnis. Esu kalbėjęs su kolega iš Izraelio. Jis pasakojo, kad Izraelyje ilgus metus nebuvo nei narkologų, nei specializuotų skyrių, ir staiga atsirado alkoholizmo problema.
Iš kur? Ogi paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į šalį atvyko apie milijoną žydiškos kilmės rusų. Jie, aišku, ne alkoholį atvežė, o rusų liaudies tradiciją – kuo susirgai, tuo ir gydykis. Tai dar vienas patvirtinimas, kad ne alkoholis yra alkoholizmo priežastis, o jo vartojimo kultūra, kurios neišugdysi draudimais, o tik auklėjimu ir geru pavyzdžiu“, – dėstė A.Repečka.
Pasak pasaulinės statistikos, prancūzas per metus išgeria 9 litrus, lietuvis – 16–17 litrų, kai kuriais skaičiavimais, net 18 litrų alkoholio. Vadinasi, lietuviai išgeria dvigubai daugiau nei prancūzai. Tarkime, alkoholio prieinamumo ribojimais ir reklamos draudimais bus pasiekti tie patys 9 litrai, toliau svarstė pašnekovas.
„Tačiau klausimas, ar sumažėtų girtų vairuotojų padarytų avarijų arba savižudybių dėl alkoholio. Kodėl? Nes ši statistika neinformatyvi. Skaičiuoti reikėtų „pachmielininkų“ skaičių populiacijoje. Bet Prancūzijoje tokių tiesiog nėra. Ir ten žmonės negirdėję šio rusiško posakio: „Arbata – ne degtinė, daug neišgersi“.
Taigi bet kokie ribojimai yra nelogiški, jeigu į pirmą planą neiškeliame priežasties. Todėl viešojoje erdvėje turi būti labai plačiai skelbiama – nedaryk „pachmielo“! O jau tada galima spręsti, ką darome su pačiu alkoholiu. Kaip jau minėjau, iki pietų jis neturėtų būti parduodamas. Tuomet bent jau būtų galima tikėtis, kad ilgainiui kartu su auklėjimo programomis tai duos rezultatą“, – įsitikinęs medikas.
Beje, žmonės dažnai vartoja žodį „pachmielas“, bet nežino jo prasmės: esą tai situacija, kai geriama kitą dieną iš ryto po vakarėlio drebančiomis rankomis. Ne. Startinis alkoholis ištraukia skysčius. Kol neatsistato jų balansas, pašnekovo teigimu, naujo alkoholio pakliuvimas ir yra „pachmielas“. Alkotesteris gali nieko nerodyti, bet dehidratacija dar yra.
