Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Kanapės: sumeluota ir nesumeluota tiesa“ R.Badaras teigė, jog šiandien viešojoje erdvėje vykstantys ginčai dėl kanapių yra klaidinantys. Anot gydytojo, kalbama apie skirtingus dalykus juos vadinant tuo pačiu vardu.
Pranešime „Kanapių vartojimas: mitai ir faktai“ jis siekė atskleisti, kur slypi esminė problema, susijusi su kanapių vartojimu.
Kanapės aprašytos dar prieš mūsų erą
„Galinga istorija šio augalo, kuris, beje, yra vienas iš keturių augalų, turinčių savo vardo receptorius žmogaus organizme.
Kinai jau prieš tūkstančius metų kanapes naudojo medicinoje; George‘as Washingtonas, pirmasis JAV prezidentas, buvo kanapių fermeris, – kalbėjo R.Badaras. – Tai yra pirmasis augalas, sukultūrintas ne maistui, o techniniais tikslais. Buvo laikai, kada didžioji dalis popieriaus pasaulyje buvo gaminama ne iš medžių, o iš kanapių.“
Jis pateikė pavyzdžių, jog pirminis JAV deklaracijos variantas buvo parašytas naudojant iš kanapių pluošto pagamintą popierių. Taip pat ir kiti garsūs kūriniai, kaip vadinamoji Gutenbergo Biblija ar „Alisa stebuklų šalyje“, buvo atspausdinti ant kanapinio popieriaus.
Randami panašūs junginiai kaip ir žmogaus organizme
Pradėdamas aiškinti kanapių sukeliamus biocheminius procesus organizme, gydytojas visų pirma nurodė, jog žmogaus organizme yra randami kanabinoidiniai receptoriai (CB1 ir CB2 ), o pats organizmas natūraliai gamina medžiagas, prisijungiančias prie šių receptorių, – endogeninius kanabinoidus, vadinamus endokanabinoidais. Beje, endokanabinoidai organizme išsiskiria streso metu, kuriam praėjus yra beveik neaptinkami.
Pirminis JAV deklaracijos variantas buvo parašytas naudojant iš kanapių pluošto pagamintą popierių.
„Taip jau išėjo, kad Dievas, gamta ar evoliucija sukūrė augalus, kurie taip pat natūraliai sintetina medžiagas, galinčias jungtis prie kanabinoidinių receptorių žmogaus organizme, ir tos medžiagos yra vadinamos fitokanabinoidais (augaliniais kanabinoidais)“, – nurodė R.Badaras.
Jis taip pat patikslino, jog nesvarbu, ar kanapės auga lauke, ar patalpų sąlygose – jei tai yra natūralus augalas, jis gamina fitokanabinoidus.
Anot jo, kanabinoidai yra daug potencialo turinti medžiaga, kadangi kanabinoidiniai receptoriai išsidėstę visame organizme ir galintys veikti praktiškai visas organizmo sistemas bei tokius procesus, kaip, pvz., neuronešiklių (dopaminas, serotoninas, noradrenalinas ir kt.) išsiskyrimą.
Sintetinė kanabinoidų rūšis – pavojinga
Be to, jog kanabinoidinius receptorius aktyvuoja paties žmogaus organizmo gaminamos medžiagos (endokanabinoidai) ir augalinės medžiagos (fitokanabinoidai), juos gali veikti ir sintetiniai kanabinoidai – naftoilindolų grupės dariniai.
„Ką sukūrė gamta, tą žmogus nori padaryti geriau – rezultatas, aišku, būna apgailėtinas“, – sintetinius kanabinoidus apibūdino R.Badaras, pažymėdamas, jog tai yra iš geriausių naftos rūšių laboratorijose sintetinamos psichoaktyviosios medžiagos, kurios neturi nieko bendro su natūraliais kanabinoidais, ir, nors jungiasi prie tų pačių žmogaus receptorių, juos veikia specifiškai ir pavojingai.
Daug ginčų dėl fitokanabinoidų
Tuo tarpu į organizmo sintetinamus endokanabinoidus panašūs kanapėse randami fitokanabinoidai, R.Badaro manymu, kelia daug ginčų.
„Diskusijos prasideda jau nuo augalo biologinės klasifikacijos. Kai kurie botanikai išskiria kelias kanapės rūšis, bet vis dėl to kanapės, kaip augalo, yra viena rūšis (lot. cannabis sativa) su keliais skirtingais porūšiais, – aiškino R.Badaras.
– Kitas dalykas, nesutariama, kiek tų aktyviųjų medžiagų, vadinamų fitokanabinoidais, yra kanapėse: vieni sako 60, kiti – 80, dar kiti – 100. Bet tai yra visiškai nesvarbu, nes jei kalbame apie teigiamą arba neigiamą kanapių poveikį, kalbame apie dvi pagrindines medžiagas: tetrahidrokanabinolį (THC; trans-Δ9 izomeras) ir kanabidiolį (CBD).“
THC ir CBD pasižymi priešingu poveikiu
Pasak R.Badaro, natūralioje aplinkoje augančiose kanapėse THC koncentracija siekia iki 2 procentų, o CBD – ne daugiau kaip 4 proc. Anot jo, tokia gamtos nulemta fitokanabinoidų pusiausvyra sukuria natūralų balansą, mat THC ir CBD veikimas – skiriasi.
„Šių medžiagų veikimą galima prilyginti veidrodiniam atspindžiui, tai yra, CBD veikia kaip THC antagonistas – tarsi „gerasis“ ir „blogasis“ policininkai.
Pavyzdžiui, THC pasižymi psichotiniu poveikiu, o CBD jį slopina; THC didina nerimą, blogina atmintį ir mokymosi gebėjimus, tuo tarpu CBD veikia atvirkščiai – mažina nerimą, gerina atmintį ir mokymąsi“, – aiškino medikas.
THC koncentracija naujose veislėse – didesnė kelis kartus
Ilgainiui buvo išvesta daugybė kanapių veislių su tikslu jose padidinti THC koncentraciją (t. y. išgauti stipresnį psichotropinį poveikį).
R.Badaras pateikė, jog patalpose auginamose kanapėse galima rasti iki 2–3 kartus daugiau THC nei natūraliose sąlygose užaugintose kanapėse. Tuo tarpu CBD kiekis naujose kanapių veislėse yra labai mažas arba jo visai nėra. Tad, anot jo, šiandien įprastai vartojamos kanapės labai skiriasi nuo vartotų „senais laikais“.
„Bet kokiu atveju, ir naujai išvestose kanapių veislėse randami tie patys fitokanabinoidai, kurių turi natūraliose sąlygose augantys augalai. Beje, kadangi šios naujos veislės yra auginamos spintose, rūsiuose ar kitose vidaus patalpose, joms būdinga grybelinių ligų rizika, tad kartais tokiose kanapėse randama grybų sporų arba priešgrybelinių preparatų pėdsakų“, – patikino medikas.
Ir papildė, jog didžioji dalis kanapių Europoje auginama būtent patalpose, siekiant didesnės THC koncentracijos. Tai, jog THC koncentracija rinkoje esančiuose produktuose nuolatos auga, patvirtina ir sulaikomų kanapių analizės.
Kai kuriems vartotojams pasireiškia psichozė
Kaip veikia THC ir CBD pusiausvyra išvestose kanapių veislėse?
R.Badaro teigimu, egzistuoja įvairių nuomonių, tačiau CBD, kaip antipsichotinį poveikį turinčios medžiagos, sumažėjimas kanapėse siejamas su jų sukeliamomis psichozėmis, nerimu. Beje, šie simptomai pasireiškia tik kai kuriems vartotojams.
Anot mediko, dar XX a. pab. įrodyta, jog THC poveikio sąlygojamos psichozės pasireiškimas priklauso nuo žmogaus genetinės predispozicijos. Tai yra, ne visi, kurie vartoja kanapes – nepriklausomai nuo jų suvartojamo kiekio, patiria psichozes; bet turintys tam tikrą genetinį polinkį susiduria su didesne psichozės išsivystymo rizika – ypač, jei vartojamos aukštos THC koncentracijos kanapės („skankas“).
Pastebima rizika sveikatai
Toliau R.Badaras apžvelgė keletą mokslinių studijų, analizuojančių galimą kanapių poveikį. Jis patikino, kad perdozavimo nuo marihuanos simptomai nesusiję su rimtomis komplikacijomis, tačiau, JAV prasidėjus kanapių legalizacijai, mokslininkai pradėjo teikti argumentus apie neigiamas kanapių vartojimo pasekmes.
„Pavyzdžiui, viename tyrime lyginti 59 „sunkūs“ kanapių vartotojai su 33 asmenų kontroline grupe. Išvada – kanapių vartotojams nustatytas pažeistas smegenų laidumas.
Kitoje studijoje lyginti dvidešimties 18–25 metų amžiaus „laisvalaikio“ vartotojų ir dvidešimties kanapių nevartojančiųjų (kontrolės grupės) asmenų MRT rezultatai. Pateikta, kad tarp grupių pastebėti požievinio smegenų branduolio ir migdolinio kūno tankio, tūrio ir formos skirtumai“, – moksliniais duomenis dalijosi R.Badaras.
Visgi, anot toksikologo, neigiamas kanapių poveikis kognityviniams gebėjimams (intelektui, mokymosi įgūdžiams) yra labiausiai siejamas su kanapių vartojimu būtent paauglystės metu (iki 18 metų).
„Taip pat šaltiniuose nurodoma, jog kanapės gali sukelti priklausomybę. Ar nuo jų pasireiškia nutraukimo sindromas? Taip, nors ir nelabai išreikštas, bet tam tikri abstinencijos simptomai egzistuoja (pvz., nerimas, depresija, nuovargis, nemiga, apetito stoka)“, – sakė R.Badaras.
Jis pabrėžė ir tai, jog nuolatinis kanapių vartojimas turi ir neigiamą poveikį plaučiams, širdžiai. O kalbant apie kanapių vartojimo ir šizofrenijos ryšį, R.Badaras teigė, jog tyrimų duomenys rodo, kad kanapių vartojimas yra nepriklausomas šizofrenijos rizikos faktorius: ar tai priežastis, ar pasekmė – neaišku.
Su natūraliomis kanapėmis „bėdos nėra“?
Visgi, mediko nuomone, tikrosios bėdos susijusios ne su natūraliomis kanapėmis, o su sintetiniais kanabinoidais. Medžiagomis, kurios rinkoje dažnai apibendrinamos pavadinimu „spice“.
„Galbūt su tuo, kas auga – lauke ar patalpose – yra kažkokios problemytės, bet bėdos prasideda, kai atsiranda sintetika, – teigė R.Badaras. – Sintetiniai kanabinoidai, skirtingai nuo endokanabinoidų ir fitokanabinoidų, gali sužlugdyti receptorius žmogaus organizme.
Visi mokslininkai, kurie mato kanapių privalumus, pasakys: „Sintetikai – ne.“ Tai yra visiškas blogis, iš žmogaus padarantis invalidizuotą personažą. Natūralios kanapės mirties rizikos nesukelia, o sintetiniai kanabinoidai gali sukelti mirtį – matėme tokių atvejų.“
Anot jo, būtinas budrumas, kadangi dalis to, kas parduodama kaip natūralios kanapės, arba, pavyzdžiui, produktą įvardijant „stipresne marihuana“, – būna su sintetinėmis priemaišomis.
Įteisinti medikamentai – visai ne iš kanapių
R.Badaras atkreipė dėmesį ir į įstatymo pataisų, kuriomis įteisinti savo sudėtyje kanapių turintys medikamentai, sąvokų klaidingumą.
„Kanapė yra augalas. O ką bendro turi dronabinolio ir nabilono preparatai su kanapės augalu? Tai yra sintetiniai kanabinoidai. Tačiau viskas suplakama į vieną vietą – ar iš žinojimo, ar iš nežinojimo“, – ironiškai kritikavo medikas.
Tuo tarpu teigiami poveikiai sveikatai, siejami su CBD, R.Badaro teigimu, yra dažnai pamirštami, nors CBD perspektyvą sunku pervertinti.
„Tačiau tyrimai su CBD kol kas yra antroje stadijoje, o, kad vaistai taptų vaistais, reikia praeiti visą tyrimų eigą“, – nurodė jis.
„Tik dozė skiria vaistą nuo nuodo“
„Na, ir pagrindinis klausimas: kanapės – vaistas ar nuodas? Gydytojas ir filosofas Paracelsas yra pasakęs, kad visos medžiagos yra nuodai – nėra nei vienos, kuri nebūtų nuodas, tačiau tik dozė skiria vaistą nuo nuodo.
O žinot, ką jis sakė apie mūsų miestą? Sakė, kad labai purvinas, ir, kad vilniečiai labai daug geria“, – baigdamas pranešimą, sarkastiškai kalbėjo R.Badaras.
