Žolininko siūlomos arbatos
„Šiuo laikotarpiu visi tarsi prisnūdę ir jaučia poreikį tonizuotis, tik reikia žinoti, kad kava yra tik laikinas stimulas iš išorės. Išgerti puodelį kavos per dieną ar kelis puodelius per savaitę nėra labai blogai, ypač kai dėl žemo kraujospūdžio svaigsta galva. Kai kava tampa pagrindine stimuliavimo priemone, jau nėra gerai.
Iš tiesų, kavoje yra medžiagų, kurios „ištraukia“ iš organizmo papildomų resursų, todėl atsiranda energijos. Tačiau tai tik laikina pagalba“, – teigia Marius Lasinskas, vaistininkas–žolininkas, lektorius, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas.
Tonizuojančių augalų arbatos neturi smūginio poveikio, bet energijos suteikia ilgesniam laikui.
Pasak pašnekovo, kai jau susiformavęs įprotis gerti kavą, jį pakeisti labai sudėtinga ir visos kitos stimuliacinės priemonės gali pasirodyti per silpnos, visgi jis siūlo bent dalį kavos puodelių pakeisti tonizuojančių augalų arbatomis, kurios galbūt neturi tokio smūginio poveikio kaip kava, bet energijos suteikia ilgesniam laikui ir nesukelia pripratimo.
Vienas iš šių augalų – siauralapis gaurometis, kurio lapai vartojami kaip žaliosios arbatos (pastaroji dėl joje esančio kofeino taip pat tonizuoja) pakaitalas, tačiau savo sudėtyje neturi kofeino, todėl tinka žmonėms su padidėjusiu kraujo spaudimu ar tiesiog negalintiems vartoti organizmą stimuliuojančių medžiagų. Be to, šis augalas pasižymi ir nervus raminančiu, antidepresiniu, miegą gerinančiu poveikiu, gydo virškinamojo trakto ligas.
Kitas augalas – kiaulpienė. „Šiuo metu kaip tik metas kasti šakneles ir galima išsikasti kiaulpienės šaknies. Ją nuplaukite, supjaustykite 0,5–1 cm pločio gabaliukais ir padžiovinkite orkaitėje, įkaitintoje iki 40–60 laipsnių temperatūros. Gautus džiovintos šaknies gabaliukus galima tiesiog kramtyti, jie gerai išvalo organizmą – žarnyną, kepenis.
Kitas paruošimo būdas – supjaustytus gabaliukus 1–2 minutes paskrudinkite keptuvėje – išeis švelni kakava. Jei paskrudinsite ilgiau (iki 10 min.), kol šaknis įgaus tamsiai rudą atspalvį, namuose pasklis kavos kvapas“, – tikino žolininkas.
Bene žinomiausias kavos pakaitalas, pasak M.Lasinsko, – cikorijų (trūkažolių) kava: „Ji neturi kofeino, todėl netrenkia plaktuku per galvą kaip kava, bet veikia kitaip – suteikia energijos visai dienai. Todėl tikrai verta jų atsigerti ryte.“
Cikorijos mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, padeda kontroliuoti širdies ritmą, aktyvina virškinimą, žarnyno darbą, padeda skaidyti riebalus.
Vaistu nuo 99 ligų vadinama jonažolė – taip pat puiki stimuliuojamoji priemonė, kuri vėlgi neišbalansuoja mūsų nervų sistemos kaip kava, priešingai, ją ramina. Šis augalas rekomenduojamas nerimui, suirzimui, prastai nuotaikai ir net depresijai malšinti. Vienintelis jos panašumas su kava, kad ji taip pat kelia kraujospūdį, todėl sergantieji hipertenziją jonažolių arbatą turėtų vartoti atsargiai. Jos gerti nepatartina vėlai vakare, kadangi gali sutrikdyti miegą, tačiau ryte – tai puikus kavos pakaitalas.
„Taip pat reikia reikia žinoti, kad ilgai vartojant jonažolės papildus ar valgant patį augalą padidėja jautrumas saulei – oda gali greičiau nudegti, gali atsirasti bėrimai, padidėja akių jautrumas saulei. Tačiau arbata tokio šalutinio poveikio neturi“, – teigė pašnekovas.
Panašiai veikia ir juozažolės, pušų spyglių ar pumpurų, raudonėlio arbatos. Visi šie augalai, be savo tonizuojamųjų savybių, turi įvairiapusį gydomąjį poveikį mūsų organizmui.
Kaip teisingai paruošti arbatą
Paklaustas, kaip yra geriau – vartoti vieną žolę ar jų derinį, žolininkas patarė patiems augalų nemaišyti.
„Jeigu patys renkamės, geriau gerti vieną augalą. Tačiau jeigu norime efektyvesnio poveikio, reikia kreiptis į žolininką, kuris teisingai parinks keletą žolių. Mišiniai veikia stipriau, nes vyksta sinergija – augalai pastiprina vieni kitų poveikį. Pavyzdžiui, aš gaminu arbatą, kurią vadinu „Džiaugsmo arbata“. Į jos sudėtį įeina gaurometis, jonažolė, juozažolė ir raudonėlis.
Norint gydomojo žolelių poveikio, ne šiaip atsigerti arbatos, jų mišinį vertėtų gerti 21 dieną, tuomet padaryti savaitės pertrauką. Vieno augalo arbatos galima gerti 2–3 kartus per dieną 7 dienas iš eilės ir tuomet padaryti 3 dienų pertrauką“, – pasakojo M.Lasinskas.
Pasak žolininko, žolelės užpilamos ne verdančiu, o 85–90 laipsnių vandeniu – virdulį reikia išjungti, kai jau tuoj kils burbuliukai. Kad arbata tikrai tonizuotų, reikia didesnės žolelių dozės – įdėti jų į puodelį bent du šaukštelius, o galima ir du valgomuosius šaukštus. Tuomet būtina uždengti, kad neišgaruotų į aplinką dalis lakiųjų augalo medžiagų, ir palaikyti nuo 5 minučių (jeigu augalas trapesnis, pavyzdžiui, dobiliukai, ar liepos žiedai) iki 10–15 min.
„Tokią arbatą geriausia gerti su medumi, tik medaus reikia dėti ne į pačią arbatą, bet pakabinti jo šaukšteliu ir laižyti užsigeriant arbata. Medus daug geriau perneša augalų veikliąsias medžiagas bei padeda jas geriau įsisavinti. Teigiama, kad medus žolelių įsisavinimą padidina nuo 20 iki 70 proc.
Teigiama, kad medus žolelių įsisavinimą padidina nuo 20 iki 70 proc.
Išgėrus patartina sukramtyti nuosėdas, nes vanduo ištraukia ne viskas naudingas medžiagas iš augalų ir naudingiausia arbatos dalis dažnai atsiduria šiukšlių dėžėje. Ypač tai pasakytina apie jonažolę – kai kurios joje esančios medžiagos netirpios vandenyje“, – aiškino pašnekovas.
Ypač veiksmingi tonizuojantys augalai
Kalbant apie augalus, kurių Lietuvos pievose nerasime, žinoma, visi žino ženšenio poveikį. Tai bene plačiausiai pasaulyje naudojamas augalas. Pagrindinė jo savybė – tonizuojamasis poveikis. Ženšenis didina dopamino ir noradrenalino kiekį organizme, padeda mums kovoti su stresu ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Jau ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis augalas didina darbingumą, mažina nuovargį, stimuliuoja fizinį ir protinį aktyvumą, gerina gebėjimą mastyti ir pažinimo funkciją. Be to, jis turi priešuždegiminį poveikį ir net saugo nuo vėžio. Dar vienas svarbus ženšenio poveikis vyrams – gerina erekciją.
Panašiai veikia ir eleuterokokas, kurį pirmieji medicinoje taip pat pradėjo naudoti kinai. Pirmiausiai šis augalas buvo vartojamas kvėpavimo organų sistemos ligų profilaktikai, o vėliau pastebėta, kad jis suteikia energijos ir gyvybingumo. Šiuo metu tonizuojamasis ir stimuliuojamasis eleuterokoko poveikis jau įrodytas mokslo.
Savo tonizuojamuoju poveikiu šiems augalams nenusileidžia kininis citrinvytis, kurį kinai nuo seno vartoja, kad sulėtintų organizmo senėjimą, suteiktų energijos ir vėlgi pagerintų seksualinį pajėgumą.
Bene plačiausiai vartojamos citrinvyčio uogos. Teigiama, kad jose esančios veikliosios medžiagos stimuliuoja centrinę nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą, tik reikia atminti, kad jos tuo pačiu didina kraujospūdį. Skirtingai nei ženšenis, jų valgyti ar gerti jų arbatos arba užpilo nepatartina, jeigu kamuoja nemiga ar nerimas.
Pagrindinė tonizuojamoji citrinvyčio uogų medžiaga – šizandrinas, kuris pradeda veikti po pusvalandžio, o poveikis juntamas net iki 6 val., taigi gerokai ilgiau nei kavos. Manoma, kad ji sukelia organizmui nedidelį stresą, kuris yra naudingas. Beje, stresą galima pajusti ir nuo ypač kartaus jų skonio, tačiau juk to ir siekėme – kad akys atsimerktų!