Tai gali būti susiję su vardo ar lyties neatitikimų ant sveikatos draudimo kortelės, apskritai gali būti atsisakyta suteikti sveikatos paslaugas arba toks žmogus net gali būti paliktas tiesiog numirti.
Neseniai Baltieji rūmai ėmė rimtai svarstyti translyčių ir binarinei sistemai nepriklausančių žmonių pašalinimą iš lyties apibrėžimų. Jei būtų priimtas toks pakeitimas, tai vestų prie kitų problemų translyčiams ir nebinarinės sistemos žmonių, jiems siekiant sveikatos paslaugų. Remiantis moksliniais įrodymais, ši grupė žmonių susiduria su įvairiausiomis kliūtimis kasdien, tarp jų ir tuomet, kai bando gauti medicinines ir psichologines paslaugas.
Diskriminacijos mastai
Translyčiai ir binarinei sistemai nepriklausantys žmonės yra tie, kurių lytis nesuderinama su socialiniais lūkesčiais, susijusiais su lytimi, kuri buvo nurodyta, kai žmogus gimė. Lytis dažniausiai nurodoma arba vyriška, arba moteriška, paremta genitalijomis, tačiau lytis siejama su jausmu, kas žmogus jaučiasi esąs.
Sunku įvertinti, koks procentas žmonių yra translyčiai ar binarinei sistemai nepriklausantys žmonės. JAV gyventojų surašymo metu nereikalaujama nurodyti lytinę tapatybę, taip pat ir kitais nacionalinių, valstybinių duomenų rinkimo atvejais.
Vis dėlto mokslininkai atskleidžia, kad apie 0,6 proc. JAV suaugusių žmonių nurodo esantys translyčiai, nepriklausantys binarinei sistemai, queer asmenys ar belyčiai.
Jaunesni žmonės labiau linkę turėti vieną iš šių tapatybių, palyginti su suaugusiaisiais. Maždaug tarp 0,7 ir 3,8 proc. vidurinės mokyklos moksleivių identifikuoja save kaip translyčius, nepriklausančius binarinei sistemai arba nurodo esantys ne tos lyties, kuri buvo pripažinta vos gimus.
Tokie žmonės susiduria su ženkliai daugiau keblumų palyginti su asmenimis, kurie nėra translyčiai. Kai kurios problemos, tarp jų – diskriminacija įdarbinant ir ieškant gyvenamosios vietos, taip pat dažnas partnerių smurtas. Daugelis šių patirčių yra susijusios su transfobija ar transseksualų ir ne binarinių asmenų diskriminacija.
Mokslininkai dirbo norėdami geriau suprasti diskriminacija, su kuria medicinos įstaigose susiduria ši grupė žmonių. Pavyzdžiui, maždaug penktadalį transseksualų ir ne binarinių asmenų buvo atsisakyta suteikti vienodą kaip ir kitiems žmonėms gydymą, kai jie bandė kreiptis į gydytojus ar ligonines.
Diskriminacija gali pasireikšti skirtingomis formomis. Medicinos paslaugų teikėjai gali manyti, kad visi sveikatos klausimai koreliuoja su žmogaus lytine tapatybe, pavyzdžiui, darant prielaidą, kad pneumonija yra kažkaip susijusi su hormonų vartojimu, arba kad žmogų apimantis nerimas susiję su tuo, kad jis transseksualus. Šie ir kiti panašūs klausimai dažnai vadinami sulaužytos ranka sindromu. Dar kiti gali susidurti su tuo, kad bus atsisakyta juos apžiūrėti, jie gali būti iškoneveikti ar sulaukti priekabiavimo.
Šie diskriminacijos atvejai dažnesni translyčiams, ne binarinės sistemos asmenims, kurie ir dar ir nėra baltaodžiai, ir žmonėms su negalia. Ir tai nutinka ne tik medicinos įstaigose, bet ir psichinės sveikatos centruose, pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje centruose, gydymo nuo narkotikų programose, krizių centruose, kuriuose teikiama pagalba po išprievartavimo. Iš tiesų, žmonės, turintys negalią, daugiau nei tris kartus dažniau patiria diskriminaciją visose įvardytose vietose, palyginti su jos neturinčiais asmenimis.
Yra priemonių, kurių medicinos paslaugų tiekėjai gali imtis, norėdami užkirsti kelią šioms problemoms. Translyčiai ir binarinei sistemai nepriklausantys asmenys dažniau serga depresija, galvoja apie savižudybę. Tie ženkliai dažniau ir nusižudo. Ir visa tai susiję ne su tuo, kad žmogus yra translytis, o su stigma, nepakankamu visuomenės supratimu ir patyčiomis.
Vienas tyrimas atskleidė, kad translyčiai ir binarinei sistemai nepriklausantys asmenys, sulaukę pirminės sveikatos priežiūros paslaugų, rečiau sirgo depresija ar galvojo apie savižudybę. Apie 54 proc. tokių paslaugų negavę sirgo depresija (palyginti 38 proc. sirgo depresija tarp tų, kurie tokias paslaugas gavo).
Kaip rašo portalas, sveikatos specialistai, socialiniai darbuotojai turėtų būti kruopščiau rengiami. Darbuotojai ypač turėtų rūpintis tokiais asmenimis, kaip translyčiai, ne baltaodžiai. Reikėtų mokymų, kuriuose būtų dalijamasi geriausiomis praktikomis, aiškinama apie lytiškumą.
Mokymai galėtų sumažinti diskriminacijos mastus ir nutiesti kelius į šių asmenų sveikatą ir gerą savijautą.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo nauja iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus, „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
