Paciento patirtis: fiziškai stiprėti pradėjau iškart
Prieš ketverius metus plaučių vėžio diagnozę išgirdęs pensininkas Algirdas kaip šiandien prisimena tą lemtingą dieną. Ir nors atrodė, kad tai tik eilinis sveikatos sutrikimas, lydimas karščiavimo, išgirstas verdiktas buvo kur kas rimtesnis.
„Labai sunku išgirsti vėžio diagnozę. Tuo metu aplanko pačios tamsiausios mintys, nesinori nei valgyti, nei miegoti. Jei ne artimųjų palaikymas, galėjau ir iš proto išeiti“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas pacientas.
Algirdui diagnozavus plaučių vėžį, jam buvo paskirta operacija, kuri pakrypo šiek tiek kitaip nei tikėtasi. Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras gydytojas Renatas Aškinis paaiškino, kad operacijos metu buvo pastebėta, jog pašalinus visą plautį, pacientas ne tik būtų tapęs neįgaliu, bet ir toliau turėtų gyventi su šia liga.
Vyksta intensyvi sergančiojo priežiūra, daugybė tyrimų, kurių paprastai pacientas negautų.
Trečios stadijos plaučių vėžiu sergančiam pacientui buvo pasiūlyta dalyvauti klinikiniame tyrime ir gauti naujausią imunoterapijos preparatą. Algirdas sako, kad iki tol nebuvo girdėjęs nei apie klinikinius tyrimus, nei apie vieną pažangiausių šios ligos gydymo metodų, tačiau suprato, kad tai yra galimybė išbandyti naujausius vaistus ir sustabdyti ligos progresavimą.
„Iš pradžių nebuvo garantijos, kad galėsiu dalyvauti klinikiniame tyrime, nes reikėjo patikrinti, ar atitinku visus reikalavimus, duomenys apie mano sveikatos būklę buvo siunčiami į užsienio šalis. Ten pirmiausia nusprendė, ar esu tyrimui tinkamas kandidatas, o vėliau – kokį preparatą man galima skirti“, – sako Algirdas.
Tyrimo metu pacientui reikėdavo atvykti į Nacionalinį vėžio institutą, kur kas 21 dieną jis gaudavo vaistų dozę ir medikai patikrindavo jo sveikatos būklę.
„Klinikinio tyrimo metu pradėjau fiziškai stiprėti, man vėl užtenka oro. Džiaugiuosi, kad mano ligos eiga stabili ir žinau, jog taip yra būtent dėl šių vaistų“, – tikina pacientas.
Medikas: sergantiems vėžiu – nauda visapusiška
Jau beveik 10 metų su klinikiniais tyrimais dirbančio gydytojo med. m. dr. R.Aškinio teigimu, pacientams dalyvauti klinikiniuose tyrimuose yra naudinga.
„Jie yra aktyviau prižiūrimi, gauna patį naujausią vaistą, kuris tuo metu yra pasaulyje, jų gydymą visuomet prižiūri vienas gydytojas, kuris žino paciento ligos istoriją, situaciją, kontroliuoja jo gydymą. Vyksta intensyvi sergančiojo priežiūra, daugybė tyrimų, kurių paprastai pacientas negautų“, – teigia gydytojas.
Mediko teigimu, pacientai, kuriems netinka paskirtas gydymas arba jis nėra kompensuojamas, dalyvauti klinikiniuose tyrimuose dažniausiai atsisako dėl informacijos trūkumo, todėl visuomenė turėtų būti labiau edukuojama šia tema.
„Mano, kaip mediko nuomone, kiekvienas, kuris atitinka keliamus reikalavimus, turėtų sutikti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, ypač, kai kalbame apie imunoterapiją.
Mes visada džiaugiamės, jeigu tokiuose tyrimuose atsiranda galimybė dalyvauti sergantiesiems, nes Lietuvoje žmonės dažniausiai neturi galimybių gauti naujausius vaistus, kurie jau taikomi pasaulyje“, – sako R.Aškinis.
Nauji gydymo metodai teikia vilties
Plaučių vėžys vis dar išlieka viena pavojingiausių onkologinių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pagal susirgimo plaučių vėžiu atvejus Lietuva užima trečią vietą Europoje.
2017 m. Europos medicininės onkologijos draugijos duomenimis, plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga, nuo kurios miršta vyrai, o diagnozuojama paprastai yra vėlesniame amžiuje, vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Pasak R.Aškinio, dažniausiai yra diagnozuojamas nesmulkialąstelinis plaučių vėžys, kuris sudaro net 85 proc. visų diagnozuotų plaučių vėžio atvejų, tačiau yra labiau pasiduodantis gydymui.
Europos medicininės onkologijos draugijos duomenimis, plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga, nuo kurios miršta vyrai.
Šiandien Lietuvoje nesmulkių ląstelių plaučių vėžys yra gydomas chirurginiu būdu, spinduline terapija, jau seniai taikoma chemoterapija ir neretai plaučių vėžio gydymo proveržiu pavadinama imunoterapija.
„Tokiu principu kaip veikia imunoterapija, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžiu, daugiau neveikia nei vienas plaučių vėžio gydymo metodas. Visi kiti medikamentai skirti arba žudyti vėžines ląsteles, arba sukelti jų susinaikinimą per įvairius intraląstelinius mechanizmus“, – imunoterapijos pranašumą komentuoja medikas.
Imunoterapija gali būti skiriama pažengusio plaučių vėžio pacientams kaip pirmos eilės gydymas. Taip pat, jeigu gydymo metodas pacientui tinkamas, gali būti skiriamas, kuomet atsisakoma kito gydymo arba atsiradus ligos progresavimui.
Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nebūtų nei vieno vaistinio preparato, jeigu neatsirastų žmonių, norinčių, galinčių ir tinkančių dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Inovatyvi medicina sparčiai žengia į priekį ir klinikinių tyrimų metu atranda naujas galimybes gydyti bei suvaldyti daugybę sudėtingų ligų.
Mokslinis tyrimas, atliekamas dalyvaujant žmonėms, padeda rasti veiksmingesnius ir saugesnius žmonių gydymo ar sveikatos stiprinimo būdus.
Keturiais etapais vykstantys klinikiniai tyrimai vidutiniškai trunka apie 10 metų ir yra vykdomi pasauliniu mastu – daugelyje pasaulio šalių, dalyvaujant tūkstančiams pacientų. Nors jie griežtai prižiūrimi, daugeliui žmonių vis dar kelia nemažai dvejonių.
„Vis dar egzistuoja nemažai stereotipų kalbant apie klinikinius tyrimus. Žmonėms trūksta informacijos, jie nežino, kad yra nueinamas ilgas kelias iki kada klinikinį tyrimą jau leidžiama atlikti su žmonėmis. Šie tyrimai griežtai reglamentuojami ir lydimi daugybės reikalavimų, tačiau svarbiausia, kad klinikiniai tyrimai pacientams suteikia galimybę gydytis naujausiais preparatais. Svarbu suprasti, kad klinikinis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, jei numatoma jo nauda yra didesnė už galimą riziką“, – tikina Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
