Trenerė Jūratė Strumskytė-Razgūnė pastebi, kad sėkmingas bėgimas apima ne tik taisyklingą kvėpavimą ar dedamų pėdų padėtį, bet ir poilsį, savęs motyvaciją bei kitas, atrodytų, ne itin reikšmingas detales. Taigi, keli tikrų bėgikų įpročiai:
Tarpinių tikslų išsikėlimas. Pradedantieji bėgikai dažniausiai išsikelia tikslą įveikti 5–10 km atstumą, o vėliau bando tą atstumą įveikti vis per trumpesnį laiką. Vis dėlto dažnai pamirštama, kad konkreti distancija ar norimas pasiekti greitis tėra tik galutinis rezultatas. Kur kas svarbiau tai, kaip tam pasiruošiama.
Tam, kad pasirengimo procesas būtų sklandus ir duotų daugiausia naudos, jį reikia planuoti ir išsikelti papildomų tikslų, pavyzdžiui, nuosekliai didinti krūvį, galbūt pakeisti savo mitybos planą, laikytis reguliaraus darbo ir poilsio režimo.
Mėgavimasis procesu. Reikia pripažinti, kad daugeliui rezultato siekiančių bėgikų varžybos yra sunkus išbandymas. Kodėl jie kankinasi? Todėl, kad pati kelionė iki svajonių rezultato yra maloni. Prieš pradedant ruoštis bėgimui, reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl norite bėgioti? Radus labiausiai motyvuojantį dalyką, kas kartą bus lengviau apsiauti bėgimo batelius ir lengvu žingsniu pasileisti taku. Tik užsiimant patinkančia veikla, rezultatai taps lengviau pasiekiami ir bus geresni.
Pastovumo laikymasis. Patyrę bėgimo treneriai sako, kad pastovumas yra svarbiau už kiekybę. Pasibaigus savaitei ar mėnesiui, svarbu ne kiek iš viso kilometrų nubėgote ar kiek laiko praleidote treniruotėse, bet kaip reguliariai tai darėte. Geras pasirengimas susideda iš tam tikro treniruočių ir poilsio ritmo.
Taip pat labai svarbu nepersistengti: jei praleidote suplanuotą treniruotę, nebandykite per kitą dirbti dvigubai sunkiau, nes taip tik nuvarginsite organizmą ir dar labiau nukrypsite nuo treniruočių plano. Šį laiką verčiau išnaudokite poilsiui.
Taip pat skaitykite: Tinklaraščiai, kurie motyvuos bėgioti ir suteiks žinių
Pasibaigus savaitei ar mėnesiui, svarbu ne kiek iš viso kilometrų nubėgote ar kiek laiko praleidote treniruotėse, bet kaip reguliariai tai darėte.
Bėgiojimas skirtingu greičiu. Monotonija kartais gali užgesinti ir didžiausią norą veikti. Net jei specialiai nesiruošiate varžyboms, o siekiate palaikyti fizinę formą, įprastas treniruotes papildžius greito–lėto bėgimo intervalais ar vadinamuoju bėgimu tempui, ne tik suteiksite daugiau įvairovės treniruotei, bet ir gerinsite bėgimo įgūdžius. Be to, patyrę bėgikai pastebi, kad bėgimas nežymiai kintančiu greičiu yra efektyvesnis metodas pasiekti geram rezultatui net varžybų metu.
Poilsio vertinimas. Bėgikai daug šneka apie tai, kiek kilometrų nubėgo, kokio tipo treniruotes renkasi ir pan., tačiau tai nereiškia, kad jie nesiilsi. Reikėtų įsiminti, kad poilsis yra ne mažiau svarbus už pačias treniruotes – tik visiškai atsigavęs organizmas gali tobulėti toliau.
Svarbiausia kokybė, ne kiekybė. Viena patyrusių bėgikų taisyklių – kiekvienas kilometras turi būti nubėgtas tikslingai. Reikia iš anksto susidaryti planą bei nesistengti dalyvauti visuose įmanomuose bėgimuose – pasirinkite svarbiausius ir įdomiausius. Svarbiausia, stengtis gauti didžiausią naudą iš mažiausio krūvio.
Dėmesio kreipimas į smulkmenas. Likus keliems kilometrams iki finišo, nelauktai atsirišęs batų raištelis, pradėjęs trinti batelis, sustojęs skrandis su nesuvirškintais pusryčiais ar prispyręs reikalas apsilankyti tualete – tai mažos smulkmenos, kurios gali sutrukdyti pasiekti ilgai ir kantriai siektą norimą rezultatą. Kad bėgimo metu netektų nusivilti, bėgikai pataria į šias smulkmenas atkreipti dėmesį jau treniruočių metu ir joms tinkamai pasiruošti.
