Daugiau kaip dešimtmetį sportuojantis asmeninis treneris Vidmantas Čiūta teigia, kad tarp profesionalaus sporto ir sveikatos negalima dėti lygybės ženklo ir paaiškina, kaip siekti rezultatų, kad nepakenktum sau.
– Kokia jūsų patirtis profesionaliame sporte?
– Nuo pat vaikystės buvau labai aktyvus ir nenustygstantis vietoje, tad teko išbandyti tokias sporto šakas kaip futbolas, boksas, plaukimas. 13-os metų atėjau į irklavimą. Iš pradžių treniruotes lankiau reguliariai 3 kartus per savaitę, tačiau 15-os buvau pastebėtas trenerių ir šiuo sportu pradėjau užsiimti profesionaliai. Būdamas 16-os apsigyvenau Trakuose ir gaudamas valstybės finansavimą tarptautinėse varžybose atstovavau Lietuvai. Tačiau po ketverių metų profesionalaus sporto karjera nutrūko dėl daugybės traumų, todėl puikiai suprantu, kad profesionalus sportas netausoja sveikatos.
– Kokių pasekmių jums atnešė profesionalus sportas?
– Esu patyręs daugybę traumų. Vienos praeidavo greitai, o kitas tekdavo ilgai gydyti. Profesionaliame sporte teko susidurti su įvairiais raumenų uždegimais, chroniškais skausmais, stuburo problemomis. Ne visos traumos išgydomos. Didinant fizinį krūvį ir siekiant geriausios fizinės formos, traumos išryškėja ir tada vėl alina skausmai, ilgalaikės reabilitacijos ir šis ratas sukasi be sustojimo.
– Kuo labiau rūpinatės šiuo metu – sveikata ar išvaizda, sportiniais rezultatais?
– Šiuo metu užsiimu lengvuoju kultūrizmu, esu treneris. Tačiau rūpinuosi ne tik kūno išvaizda. Dabar kasdieniame darbe man pirmoje vietoje – sveikata, nes tai yra didžiausias mūsų turtas, antroje vietoje – išvaizda, nes tai yra sveiko kūno atspindys, ir tik trečioje vietoje man yra sportinis rezultatas, nes didžiausius iškovotus sporto laimėjimus palieku praeityje. Dabar mano tikslas – jaustis ir atrodyti kuo geriau, būti stipriam ir sveikam. Sportą visuomet lanksčiai derinu su poilsiu ir mityba. Jei dėl miego trūkumo jaučiuosi prastai, treniruotę atidedu kitai dienai, jei tą dieną sportuoju daugiau, tuomet mitybos racione vartoju daugiau angliavandenių turinčio maisto, jei tą dieną nesportuoju, angliavandenių kiekį sumažinu.
– Ar įmanoma sveikai pasiekti greitų rezultatų?
– Yra aiški linija tarp sveikatingumo ir greitų rezultatų. Kaip bebūtų gaila, greiti rezultatai dažniausiai yra laikini ir tik žalingi. Pavyzdžiui, norintys greitai numesti svorio dažnai kenčia nuo persivalgymo, medžiagų apykaitos sutrikimų, hormonų disbalanso ir kitų problemų. Fizinė ir psichologinė būsenos yra labai svarbūs aspektai, kuriuos privalu stebėti siekiant rezultatų.
– Kodėl ir kaip sportas gali gerinti sveikatą?
– Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikatos dalis. Sportuodamas žmogus sutvirtina raumenyną, gerina fizinę ištvermę, pagrindines funkcijas organizme, o kartu ir psichologinę savijautą bei produktyvumą. Svarbiausia prieš sportuojant pasitikrinti sveikatą ir visuomet konsultuotis su treneriais, kineziterapeutais ar kitais profesionalais, kuriais pasitikite.
– Kodėl ir kaip sportas gali kenkti sveikatai?
– Kai kuriais atvejais sportas išties žaloja žmogų. Taip nutinka tuomet, kai sportinis krūvis ir technika yra netinkami arba yra nepaisoma tam tikrų ligų. Gausu atvejų, kai žmonės sugadina savo sveikatą ne tik sportuodami profesionaliai, bet ir treniruodamiesi sveikatingumo tikslais. Pavyzdžiui, turint paprasčiausią raumenų arba stuburo patologiją ir sportuojant netinkamai gali atsirasti mechaninių judesių pažeidimų.
– Kokie pavojai gali slypėti už tobulų kūno linijų siekimo?
– Šiuo metu išties labai madinga sportuoti ir prižiūrėti savo mitybą ne dėl sveikatos ir geresnės savijautos, o tik dėl „tobulų“ kūno linijų kaip modelių iš žurnalų viršelių... Tačiau mažai kas supranta, kad net modeliai realybėje dažnai neatrodo kaip savo nuotraukose, o itin išdailintas kūnas yra menkavertės mitybos, alinančių treniruočių, o kartais ir neleistinų preparatų vartojimo rezultatas. Dailus pilvo presas ne visada yra sveikatos ir savijautos atspindys.
– Ar sunku pasiruošti Lietuvoje vis populiarėjančiose fitneso varžybose?
– Atletai, kurie dalyvauja fitneso varžybose, nueina labai sunkų ir ilgą kelią iki tos akimirkos, kai pozuoja scenoje. Iš pradžių kiekvienas atletas augina raumeninę masę, o tuomet pradeda vadinamąjį „ryškinimosi“ etapą, kurio metu mažina riebalų kiekį kūne. Dėl to būna itin apribotas mitybos racionas ir gaunamų kalorijų kiekis. Yra daug norinčių ruoštis tobuliausio kūno varžyboms, tačiau didelė dalis palūžta dėl psichologinio ir fizinio išsekimo. Pasiruošimo metu jie susiduria su energijos trūkumu, nuotaikų kaitomis, nenumaldomu potraukiu valgyti. Norint pasiekti tobulų kūno linijų reikia aukoti daug. Ir tai paveikia ne tik sveikatą, bet ir kitus gyvenimo kokybės aspektus.
– Kodėl profesionalus sportas iš esmės yra pavojingas sveikatai?
– Todėl, kad profesionaliame sporte svarbus tik rezultatas, o ne savijauta ir sveikata. Profesionalus sportas nėra įsivaizduojamas be fizinių perkrovų, savo ribų peržengimo. Norint tausoti sveikatą, fizinį krūvį reikia didinti palaipsniui ir būtinai su specialistų priežiūra. Turi būti ne tik poilsis, maistas ir papildai, o ir įvairios reabilitacijos priemonės, kurios pagreitina atsigavimą, atpalaiduoja raumenyną ir apsaugo nuo traumų.
– Kaip atrasti aukso vidurį? Kad siekti rezultatų, sportuoti, o kartu ir stiprinti sveikatą?
– Visų pirma, noriu pakartoti tai, ką būtina suprasti: greitai pasiekiami rezultatai yra trumpalaikiai. Sportas neturi būti prievolė ar pareiga, tai turi būti gyvenimo dalis. Jei sporto metu jaučiatės prastai, reiškia, kad jūsų fizinis krūvis yra netinkamas. Po treniruotės turite jaustis taip, kad visuomet norėtumėte grįžti atgal, jei taip nėra, kažką darote blogai. Geras treneris visuomet matys, kaip jaučiatės treniruotės metu ir neleis nuklysti į šoną.
Aš norėčiau palinkėti, kad kiekvienas atrastų tinkamą savo sveikatingumo veiklos sritį ir panaudoti sportą kaip priemonę kūną stiprinti, o ne alinti.
