Projekto „Final Fit Ladies“ dalyvėms asmeninis treneris, sveikatingumo seminarų organizatorius, Vilniaus kultūrizmo ir kūno rengybos klubų sąjungos tarybos narys, Lietuvos sporto akademijos lektorius Remigijus Bimba pasakojo, kad ši treniruočių dalis labai svarbi tiek vyrams, tiek moterims dėl kelių priežasčių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip pagrindinę naudą treneris įvardijo nervų sistemos atpalaidavimą: „Jei žmogus išgyvena įtemptą laikotarpį, patiria didelį nuovargį ir stresą, svorių kilnojimas gali tik dar labiau varginti. Tačiau nereikia atsisakyti sporto, tiesiog patarčiau keisti treniruočių programą ir skirti daugiau laiko aerobiniams ir tempimo pratimams – tai pagerins savijautą“.
Pasak trenerio, lankstumo gerinimas svarbus kiekvieno žmogaus laikysenai: „Lankstumo stoka riboja judesius. Įsitempusi pečių juosta ar sutrumpėję tam tikri nugaros ar kojų raumenys kenkia laikysenai ir neleidžia ne tik atlikti taisyklingai pratimų, bet ir kelia žmogui diskomfortą gyvenime.
Kai yra sutrumpėję raumenys ir toliau atliekami treniruotėje tik jėgos pratimai, bus skatinamas raumenų tonuso didinimas, ko pasėkoje judesio amplitudė dar sumažės, atsiras raumenų disbalansas, padidės rizika patirti daugiau traumų.“
R.Bimba teigė, kad svarbu atrasti ir pastebėti, kurios žmogaus kūno dalys įsitempusios, t. y. turi per didelį raumenų tonusą, prastą lankstumą. Tokias kūno dalis rekomenduotina tempti.
Vis dėlto, aukšto lygio sportininkams tam tikri tempimo pratimai ar sąnarių paslankumo didinimas gali mažinti rezultatyvumą varžybose. Taip pat lankstumo gerinti nereikia tiems, kurie yra labai lankstūs, turi hipermobilius sąnarius. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, asmeninis treneris pateikė pavyzdį, kai žmogaus sąnarys ne tik pilnai išsitiesia, bet gali išsilenkti ir į priešingą pusę. Tokiais atvejais jis pataria sustoti lavinti lankstumą ir daugiau treniruoti raumenis – didinti jų tonusą.
„Kaip ir visose srityse, kalbant apie kūno lankstumą, svarbus sveikas protas. Visada reikia lavinti silpnąsias kūno raumenų dalis ar fizines savybes. Sveikatingumo treniruotėse būtina treniruotis kryptingai. Treniruotėje turėtų būti atliekami: jėgos, aerobiniai, balanso ir tempimo pratimai. Svarbu parinkti tinkamą šių pratimų santykį.
Jeigu žmogus labai lankstus, jam verčiau reikėtų akcentuoti treniruotes su svoriais. Jei žmogaus yra ydinga laikysena, prastas lankstumas, tarkime, negali pilnai ištiesti galūnės, yra susikūprinęs, reikia nustoti „pumpuoti“ raumenis ir pradėti treniruotėse daugiau dėmesio skirti tempimo pratimams. Priešingu atveju gresia kūno raumenų disbalansas ir traumos“, – aiškino R.Bimba.
Norint pagerinti kūno lankstumą, pasak trenerio, tempimo pratimus reikia atlikti treniruotės pradžioje, po 5–10 minučių pramankštos. Tempimo pratimus darant po treniruotės, raumuo bus atpalaiduojamas, tačiau tai turės mažiau įtakos kūno lankstumui. Rekomenduotina tempimo pratimus atlikti taisyklingai, kontroliuojant kūno raumenis ir judesius.
R.Bimba seminare paaiškino, kad statinis tempimas yra paprastas ir saugus, nes žmogus gali kontroliuoti pratimo atlikimo judesį. Yra ir daugiau tempimo būdų: dinaminis, balistinis, postizometrinis raumenų atpalaidavimas (PIR). Taip pat tempimas gali būti aktyvus ir pasyvus (tempimą atlieka kitas žmogus ar priemonių pagalba).
Tempimo metu skausmo lygis dešimtbalėje sistemoje neturėtų viršyti 7 balų. Kiekvieną pratimą R.Bimba patarė atlikti po 20 sekundžių: „5 sekundės yra neefektyvu, nes tai per trumpas laiko tarpas ištempti raumeniui, o tempti ilgiau nei pusę minutės neverta, nes per sunku išlaikyti kūno kontrolę. 20 sekundžių yra optimalu.“ Siekiantiems pagerinti lankstumą neužteks kelių pratimų kiekvienos treniruotės metu – treneris siūlo skirti tam papildomus užsiėmimus.
Po traumos ar raumens patempimo R.Bimba rekomenduoja padaryti trumpą pertrauką, ir tik išnykus skausmui mėginti švelniai pradėti daryti tempimo pratimus. Kuo trumpesnė pertrauka nuo treniruočių, tuo greičiau pavyks grįžti į gerą fizinę formą, tačiau svarbiau elgtis atsargiai ir neskubėti.
