Pirmoji priežastis: švaresnė aplinka
Populiari atlikėja, privataus vaikų darželio įkūrėja Ineta Puzaraitė-Žvagulienė jau kuris laikas stengiasi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti paspirtuku ar viešuoju transportu, be to, yra įsitikinusi, kad jų šeimai, net ir gyvenant užmiestyje, pakanka tik vieno automobilio. Tokį moters pasirinkimą lėmė noras prisidėti prie darnesnės ir tvaresnės aplinkos kūrimo.
Noriu, kad mano vaikai kvėpuotų švaresniu oru, augtų sveikesni.
„Noriu, kad mano vaikai kvėpuotų švaresniu oru, augtų sveikesni. Žinau, kad mano indėlis pasirenkant darnų judėjimo būdą, vertinant globaliai, gal ir nedidelis, bet neabejoju, kad keistis kiekvienas turime pradėti patys“, – pasakoja jauna moteris. Būtent dėl šios priežasties prieš pusmetį ji su vyru turėtą mašiną iškeitė į elektromobilį.
Antra priežastis: sutaupoma laiko ir pinigų
Elektromobilį, kaip teigia I. Puzaraitė-Žvagulienė, šeima rinkosi ne tik norėdama sumažinti daromą taršą aplinkai, svarbūs buvo ir ekonominiai aspektai. „Seniau vairavau tiek dyzelinu, tiek benzinu varomus automobilius. Išlaidos degalams per mėnesį sudarydavo 300–400 eurų. O dabar, įskaitant net ir tolimas keliones, mums automobilio išlaikymas mėnesiui kainuoja apie 40 eurų. Jį įkrauname arba namie, arba nemokamose įkrovimo stotelėse. Taip pat itin džiugina tai, kad turint elektromobilį, nebereikia sukti galvos dėl mašinos parkavimo mieste – jį statyti galiu nemokamai“, – privalumus vardija atlikėja.
Beje, elektromobilis I. Puzaraitei-Žvagulienei sutaupo ne tik pinigų, bet ir laiko. „Nuo šiol turiu teisę važiuoti autobusams skirta juosta, o tai ypač patogu per automobilių piko valandas. Nebeeikvoju savo laiko tuščiai, kaip tai būdavo anksčiau, kai įstrigdavau spūstyse“, – teigia pašnekovė.
Kiek iš tiesų kainuoja automobilis?
Kalbėdamas apie tvaraus judėjimo būdus ir finansinius jų aspektus, VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas teigia, kad ne taip sunku ir susiskaičiuoti, kas ir kiek kainuoja.
„Tarkime, nusiperkame automobilį. Žinome jo kainą. Prie jos pridėkime sumą, kurią reikia išleisti automobilio priežiūrai, t. y. padangoms, degalams (įvertinus, kiek jis vidutiniškai nuvažiuos kilometrų per metus), taip pat automobilio techninės apžiūros, priežiūros ir remonto išlaidas.
Jei sudedame šiuos automobilio eksploatavimo ir įsigijimo kaštus ir padaliname iš metų dienų skaičiaus, sužinome, kiek mums ši transporto priemonė kasdien kainuoja.
Daugelis tikrai nustebtų, kad nuosavas automobilis kainuoja daug daugiau nei važinėjimas viešuoju transportu.
Daugelis taip paskaičiavęs tikrai nustebtų, kad nuosavas automobilis kainuoja daug daugiau nei važinėjimas viešuoju transportu ar nuomojamu automobiliu. Tuo tarpu važiavimas dviračiu ar ėjimas pėsčiomis reikalauja labai mažai investicijų“, – vardija doc. dr. S. Pukalskas. Anot jo, nors dviratis taip pat kainuoja, tačiau jo kaina palyginti tikrai nėra didelė. Be to, gaminant šią bemotorę transporto priemonę, minimaliai teršiama ir pati aplinka (skirtingai nei gaminant automobilį).
Jei vis dėlto neįmanoma kasdien išsiversti be automobilio, VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjo teigimu, geriausia rinktis automobilių nuomos paslaugą arba, jei finansai leidžia, elektrinį automobilį, kurį eksploatuojant energijos iššvaistoma daug mažiau.
Pasak S. Pukalsko, geriausia – žiūrėti į ateitį ir pasiryžti kuo toliau, tuo mažiau naudotis automobiliu. Būtina stengtis kuo dažniau judėti darniai: vaikščioti, važiuoti dviračiu ar viešuoju transportu. „Kuo daugiau vaikščiosime pėsčiomis, tuo rečiau naudosime automobilį, tuo mažiau teršime aplinką, todėl kvėpuosime švaresniu oru. Maža to, sutaupysime pinigų“, – tvirtina VGTU atstovas.
Trečia priežastis: kuo daugiau judėsime fiziškai, tuo būsime žvalesni ir sveikesni
Taip tvirtina medicinos gydytojas ir treneris Simonas Utkus. Anot jo, žmogui, kaip ir bet kuriam kitam judėti gebančiam organizmui, judėjimas yra ne tik dovana, bet ir būtinybė.
„Per didelis ar per mažas fizinis krūvis gali pakenkti mūsų organizmui. Mūsų kūnas evoliuciškai sutvertas taip, kad jam kasdien būtina fizinė veikla.
Fizinis aktyvumas – vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių apsaugoti nuo daugelio daugiaveiksnės etiologijos ligų. Judėdami turime ne tik galimybę išlaikyti normalų kūno svorį, bet ir stipriname savo skeleto raumenis, raiščius, sausgysles, kaulus, širdies ir kraujagyslių sistemą ir, šiandien tai ypač aktualu – imuninę sistemą.
Ėjimas į darbą pėsčiomis ar važiavimas dviračiu yra nuostabi fizinio aktyvumo didinimo priemonė.
Be to, pagerėja koordinacija, kognityviniai procesai, atmintis. Moksliškai patvirtinta, kad fizinis aktyvumas gali būti viena iš prevencijos priemonių, apsauganti nuo tokių ligų ir būklių, kaip depresija, nerimo sutrikimas, demencija, cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai, riebalų apykaitos sutrikimai. Taigi, jei norime gyventi visavertį gyvenimą ir jo netrumpinti, turime būti fiziškai aktyvūs“, – akcentuoja S. Utkus.
Į klausimą, kiek ir kaip žmogus turėtų per dieną judėti, kad būtų sveikas, gydytojas paaiškina: „Žmogus turėtų judėti įvairiapusiškai. Vieno tipo fizinis aktyvumas negali padengti visų sveikatai stiprinti reikiamų kriterijų, tačiau tai – puiki sportinė pradžia.
Ėjimas į darbą pėsčiomis ar važiavimas dviračiu yra nuostabi fizinio aktyvumo didinimo priemonė, ypač jei neturima daug laiko užsiimti tuo vėliau – laisvu laiku. Nepaisant to, jei norite daugiau naudos sveikatai, reikėtų nepamiršti ir kitokio tipo treniruočių“, – pabrėžia pašnekovas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
