Trisdešimtmetė Žydrūnė (vardas pakeistas) – keturių vaikų mama. Klastinga, visuomenei pavojinga tuberkuliozės liga ją pirmą kartą pakirto 2011 metais, kuomet besigydant plaučių uždegimą paaiškėjo, jog simptomai slėpė kur kas baisesnę diagnozę. Nuo to meto moteris – nuolatinė Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės pacientė, praleidžianti joje ištisus mėnesius. Viena, be taip jos išsiilgusių ir negalinčių lankyti vaikų.
Be Kalėdų su šeima – dėl kaimynės skundo
Dar vienas ligos atkrytis Žydrūnei pasikartojo 2014 metų lapkritį. Iš ligoninės ji buvo išleista tik šių metų spalį. Peršalo, ir liga atsinaujino.
„Vėl viskas prasidėjo nuo nulio. Dabar man – karantininis laikotarpis. Jau daugiau nei du mėnesius nemačiau savo vaikų. Maniau, paleis namo Kalėdoms, deja... Paaiškėjo, kad kaimynė parašė dėl to skundą“, – istoriją ėmė pasakoti Žydrūnė.
Praradau tiek daug laiko: negalėjau daugiau nei metus normaliai auginti savo mažučių, o dabar, kaimynės „dėka“, jų visai nebegalėsiu sutikti.
Anksčiau besinuomojusi butą Jonavoje, prieš keletą metų šešių asmenų šeima persikėlė gyventi į socialinį būstą viename Kauno rajono kaimų. Vienai iš daugiabučio kaimynių Žydrūnė nepatiko nuo pirmos dienos. Ji nuolat įtarinėdavo jauną mamą virkdant vaikus, juos paliekant vienus. Pašnekovės atžalos net bijodavo prasilenkti su piktąja kaimyne, – visi stengdavo jos vengti.
„Net nežinau, kodėl jai neįtinku. Dabar dėl jos dar vieno skundo manęs neišleidžia šventėms iš ligoninės. Sužinojusi, kad grįšiu Šv. Kalėdoms, ji parašė raštą, jog nenori tuberkuliozininkės matyti savo koridoriuose. Per sekundę mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Noriu prasmegti skradžiai žemės.
Praradau tiek daug laiko: negalėjau daugiau nei metus normaliai auginti savo mažučių, o dabar, kaimynės „dėka“, jų visai nebegalėsiu sutikti. Nebeturiu dėl ko gyventi, nežinau, kiek dar taip tempsiu. Juk aš tik sergu, nesu kokia žudikė. Argi teisinga taip mane izoliuoti? Dievuli, duok man stiprybės, nes daugiau negaliu“, – graudintis ėmė vaikų išsiilgusi mama.
Serga ir du vaikai
Tai, kokią atskirtį jaučia motina, sunku įsivaizduoti. Kitomis ligomis sunkiai sergančiuosius bent jau galima lankyti: švenčių proga su artimaisiais jie susikuria vaišių stalą bent jau palatose. Tuberkule sergantys privalo jose būti vieni. Jie izoliuoti nuo visuomenės ir yra laikomi grėsme jai. Tuberkuliozė – stigma, kurianti kreivus aplinkinių žvilgsnius, baimę užsikrėsti.
Žydrūnės šeimos situacija itin nepavydėtina: du jos mažamečiai (vienam jų – vos dveji) nuo rugsėjo taip pat guli ligoninėje. Vaikams nustatyta tuberkuliozė. Tad kenčiančios mamos sugyventiniui tenka nemenkas iššūkis: išlaikyti šešių asmenų šeimą, vienoje ligoninėje aplankyti vis labiau į depresiją linkstančią Žydrūnę, kitoje – vaikus bei grįžus į namus dar pasirūpinti dviem paaugliais.
„Su vaikais bendrauju telefonu. Jie šaukia, kad manęs pasiilgo. Klausia, kada grįšiu. Suprantu, kad žmonės bijo užsikrėsti. Bet ką man daryti? Einu iš proto“, – šluostydamasi ašaras prasitarė Žydrūnė.
Suprantu, kad žmonės bijo užsikrėsti. Bet ką man daryti? Einu iš proto.
Jos šeima nėra įrašyta į rizikos šeimų grupę. Išsiverčia, nepritekliaus nejaučia. Jaučia tik žmonių neapykantą ir atskirtį.
„Mūsų kaime kone kas antras serga tuberkulioze, bet gydausi tik aš viena. Reikės ieškotis būsto, kur kitur gyventi. Kad nebūtų šalia tokių neapykantą skleidžiančių žmonių“, – nusprendė pašnekovė.
Izoliuotų ligonių – virš pusantro šimto
Pasak Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės vyr. slaugytojos-slaugos administratorės Jolantos Platūkytės, šias šventes ligoninėje vienumoje praleis kiek daugiau nei 150 tuberkulioze sergančių ligonių.
„Tai viena iš pavojingiausių infekcinių ligų. 3 mėnesius reikalinga visiška izoliacija. Kai bakterija išnyksta, pacientai išleidžiami gydytis ambulatoriškai. Jei imuninė sistema stipri ir yra laikomasi paskirto vaistų režimo, atkritimo nebūna. Žinoma, egzistuoja tokių ligos formų, kai bakterijos – atsparios visiems vaistams. Rezistencinės atsparios tuberkuliozės skyriaus pacientai palatose praleidžia net metus ar daugiau“, – informavo J.Platūkytė.
Pasak jos, lankyti tokius ligonius galima, tik privaloma dėvėti respiratorius. Siūloma susitikti atviroje erdvėje, kieme prie tvenkinio, ir laiką leisti ištiestos rankos atstumu vienas nuo kito. Vaikai neįleidžiami. Paklausta, ar švenčių metu pacientams kuriama nors šiokia tokia kalėdinė dvasia, vyr. slaugytoja-slaugos administratorė patikino, jog grupiniai susirinkimai negalimi.
„Pacientai privalo sėdėti mažose palatose. Jie jaučiasi pavojingais visuomenei, kurių negali aplankyti artimieji. Taip pat jie negali sutikti švenčių susėdę su kitais ligoniais. Pradžiuginame juos tik pakoreguotu virtuvės meniu: ligoninės virėjos iškepa kūčiukų, patiekiama silkė, kisielius. Pacientus lanko vienuolės, kunigas“, – vienintelę šventinės dvasios užuomazgą atskleidė J.Platūkytė.
Pacientai – dažni bėgliai
Slogią atmosferą ligoninėje kuria ir tai, kad daugelis – sunkios būklės pacientai. Kasmet nuo tuberkuliozės Romainių ligoninėje miršta po pusšimtį žmonių. Linkstantiems į depresiją suteikiama galimybė gauti psichologo konsultaciją.
Mūsų ligoninės kontingentas – ypatingas. Du trečdaliai pacientų – asocialūs asmenys, kurie dažnai bėga iš palatų ir taip sukelia pavojų visuomenei.
„Mūsų ligoninės kontingentas – ypatingas. Du trečdaliai pacientų – asocialūs asmenys, kurie dažnai bėga iš palatų ir taip sukelia pavojų visuomenei. Supraskite, mes nelaikome nieko užrakintais. Durys – su rankenomis. Tačiau jei pacientas nuolat pažeidinėja režimą, galime kreiptis į teismą su reikalavimu, kad jis būtų perkeltas į Alytaus tuberkuliozinę ligoninę. Tai vienintelė ligoninė Lietuvoje, kurioje veikia uždaras skyrius – joje tuberkulioze sergantieji teismo sprendimu gydomi priverstinai.
Tiesa, šiemet bylų teismuose neturėjome. Esame kantrūs bėglių atžvilgiu. Nieko nepadarysi, tokia prasta mūsų sistema. Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje veikia priverstinis gydymas. Pas mus į pavojingą ligą žiūrima demokratiškiau“, – informavo J.Platūkytė.
Paklausta, ar nutinka taip, kad nuo pacientų užsikrečia ir gydytojai, ji patikino, kad būta tokių atvejų, bet seniai.
„Tokia jau ši liga. Tiesiog reikia iškęsti atskirtį“, – reziumavo ligoninės atstovė.
Tuberkuliozės požymiai labai panašūs į plaučių uždegimo požymius: krinta svoris, naktį gausiai prakaituojama, pakyla temperatūra, dažnai prasideda kosulys. Atskirti ją nuo plaučių uždegimo galima tik tuomet, kai ima neveikti jokie įprasti vaistai. Tuomet atliekami papildomi tyrimai.
