Turtas yra nematomas, tačiau brangi prabangos prekė – matoma, ir už tokius statuso simbolius galite padėkoti Pramonės perversmui, rašo businessinsider.com.
Iki Pramonės perversmo, turtas buvo statiškas ir paveldimas, aiškino J.Bergeris. Kai prasidėjo perversmas, pinigai tapo tuo, ką galima uždirbti, ir atsirado nauja socialinė klasė: nouveau riche.
Nouveau riche buvo žmonės, gimę žemesnės klasės šeimose, ir vėliau savarankiškai susikrovę turtus – taip jie gavo prieigą prie prekių ir paslaugų, kurios prieš tai buvo prieinamos tik elitui, paveldėjusiam turtus.
„Tačiau neužteko vien pirkti brangias prekes, – sakė J.Bergeris. – Nouveau riche nenorėjo vien turtų, jie norėjo ir turtų suteikiamo statuso.“
Todėl jie pradėjo akivaizdžiai pirkti – materialiais dalykais pabrėžti savo socialinį statusą. Vietoj to, kad pirktų kitiems nepastebimus brangius daiktus, tokius kaip indai ar maistas, jie pirko vartotojiškas prekes, kad pabrėžtų savo turtą kitų akyse, rašė J.Bergeris.
Diskretiškas turtas keičia pinigų demonstravimą
Tačiau nuo Pramonės perversmo statusas įgijo naują formą. Turtų demonstravimas nebėra populiarus būdas pabrėžti, kad turite pinigų. Šių dienų elitas pereina prie diskretiško turto, arba, kaip savo knygoje „The Sum of Small Things: A Theory of an Aspirational Class“ tai vadina Elizabeth Currid-Halkett – „nepastebimo vartojimo“.
Turtų demonstravimas nebėra populiarus būdas pabrėžti, kad turite pinigų.
Tai vis populiarėjanti tendencija ne tik tarp milijonierių ir milijardierių, bet ir tarp „siekiančiosios klasės“ atstovų – tai „naujasis elitas, kuris įtvirtina savo statusą per neįkainojamas žinias, kultūrinio kapitalo kaupimą ir su juo koja kojon einančius pinigų leidimo įpročius“, – savo straipsnyje rašė moteris.
Elitas nebeinvestuoja į materialius dalykus, jie investuoja į išsilavinimą ir sveikatą, o tai padeda jiems įgauti socialinį mobilumą ir prieigą prie to, kas neprieinama viduriniajai klasei.
Kaip išsireiškė E. Currid-Halkett, šie pasirinkimai neparodo socialinio statuso, bet tikrai jį užtikrina.
