ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės metu Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su medicininių tyrimų laboratorijų tinklu „Medicina practica“, pakvietė šilališkius nemokamai išsitirti kraują dėl minėtų itin pavojingų infekcijų, rašome pranešime žiniasklaidai.
Prevencinėje akcijoje dalyvavo 40 gyventojų, iš kurių vienam kraujyje rasti hepatito B viruso (HbsAg antigeno) teigiami rezultatai, o dviem pacientams – hepatito C viruso antikūnai. Šie tyrimai buvo finansuoti Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
Laiku įspėja tik kraujo tyrimai
Hepatitai – antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis. Net apie 60–70 proc. užsikrėtusiųjų hepatitu B ar C neįtaria, kad nešioja tokį pavojingą virusą, nes ilgai jaučiasi pakankamai gerai.
Infekcijoms progresuojant gali apimti bendras silpnumas, sumažėti apetitas, pykinti, patamsėti šlapimas, skaudėti sąnarius ir kt. Tačiau tokie požymiai jaučiami sergant ir kitomis ligomis. Laiku atskleisti hepatitų B ir C virusus galima tik atlikus kraujo tyrimus.
Didžiausią pavojų kelia hepatitas C, nes labai mažai ligonių pasveiksta savaime, nuo jo nėra skiepų.
„Įtariant hepatito C virusą reikia atlikti šiuos tyrimus: anti-HCV testą – antikūnų testą, HCV-RNR – viremijos testą, kepenų fermentus GPT ir GOT. Išgijus kraujyje visad lieka anti-HCV. Hepatito B viruso antigeno kraujyje teigiami rezultatai nustatomi po 2–6 savaičių po užsikrėtimo. Žmogus gali sirgti tiek ūmia, tiek lėtine hepatito forma“, – pastebėjo „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Nepastebėtas hepatitas dešimtmečiais tyliai ardo kepenis, kol išryškėja jų komplikacijos: kepenų nepakankamumas, cirozė ar pirminis kepenų vėžys. Pavėluotai nustačius pavojingas infekcijas ligonį gali išgelbėti nebent kepenų persodinimas.
Didžiausią pavojų kelia hepatitas C, nes labai mažai ligonių pasveiksta savaime, nuo jo nėra skiepų. Laiku diagnozuotas hepatitas C dabar yra išgydomas.
Oficialūs skaičiai – ledkalnio viršūnė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet per aštuonis mėnesius užregistruoti 184 susirgimai hepatitais. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai yra beveik pustrečio karto daugiau.
Daugiausia užregistruota lėtinių hepatitų – daugiau kaip tris ketvirtadaliai (137 atvejai) visų šiemet registruotų hepatitų, iš kurių 115 lėtinio hepatito C ir 20 hepatito B atvejų. Tuo tarpu pernai per visus metus iš viso užregistruota 115 susirgimų hepatitais, iš kurių dauguma B ir C hepatitai ir 22 hepatito A atvejai. Daugiau nei pusė susirgimų registruota tarp vyrų, 42,3 proc. – tarp moterų. Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 48 metai.
Dėl hepatitų profilaktiškai pasitikrinti ypač rekomenduojama žmonėms, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos chirurginės operacijos, inkstų hemodializės procedūros, perpiltas kraujas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad oficialioji susirgimų hepatitais statistika – tai tik ledkalnio viršūnė, nes dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad yra užsikrėtę. Dažniausiai liga progresuoja ir žmonės kreipiasi į gydytojus tada, kai ji jau pažengusi, išsivystęs lėtinis hepatitas ar jo komplikacijos.
„Šiuo metu, kai hepatitas C yra visiškai išgydoma liga, didelį rūpestį kelianti problema yra kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti užsikrėtusius, todėl tokios testavimo akcijos padeda greičiau nustatyti žmones, kurie, net to nežinodami, gali nešioti ir platinti pavojingus virusus", – sakė S.Čaplinskas.
Manoma, kad Lietuvoje užsikrėtusiųjų hepatitu C gali būti apie 60 tūkst. žmonių, o lėtinį virusinį hepatitą B nešioja apie 80 tūkst. gyventojų.
Kaip užsikrečiama hepatitais B ir C ?
Hepatitas B dažniausiai plinta lytiniu keliu, o taip pat – per kraują, nesteriliais įrankiais darant tatuiruotes, veriant auskarus, atliekant manikiūro, pedikiūro ar medicinines invazines procedūras, kai naudojami nesterilūs instrumentai ir kt. Motina infekciją gali perduoti savo kūdikiui nėštumo bei gimdymo metu.
Hepatito C virusu dažniausiai apsikrečiama per užkrėstą kraują bei organizmo skysčius – panašiai kaip hepatitu B. Tačiau šis virusas rečiau plinta lytiniu keliu.
Dėl hepatitų profilaktiškai pasitikrinti ypač rekomenduojama žmonėms, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos chirurginės operacijos, inkstų hemodializės procedūros, perpiltas kraujas, jei kitam šeimos nariui diagnozuotas hepatitas, medikams, nėščiosioms, jei nors kartą vartoti injekciniai narkotikai, tiems, kurie turi daug lytinių partnerių ir kt.
