Pagrindinis triukšmo šaltinis – autotransportas ir aplinkos foninis triukšmas. Didžiausias leidžiamas triukšmo lygis taip pat gali būti viršijamas dėl gatvės remonto, statybinių darbų, uosto krovos darbų.
Remiantis Klaipėdos Universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2011 metų ataskaita, vidutinis ekvivalentinis garso lygis gyvenamųjų namų, ikimokyklinių bei mokymo įstaigų teritorijose neviršijo didžiausio leidžiamo lygio pavasarį, o vasaros ir rudens sezonų metu viršijo labai neženkliai 1-2 dBA.
Kaip ir 2010 m., kiek didesnės ekvivalentinio bei maksimalaus triukšmo reikšmės buvo išmatuotos rudens sezono metu. Tirtu periodu beveik visuose tyrimų taškuose (iš viso triukšmo matavimai buvo atliekami 42 vietose) tiek maksimalus, tiek ekvivalentinis triukšmo lygis viršijo leistiną ribinį garso lygį.
„Kadangi artėja vasara, daugeliui prasideda atostogos, norisi atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų. Vieni atsipalaiduoja važinėdami motociklu, kiti – klausydami muzikos arba dalyvaudami vakarėlyje. Tačiau bet kuriuo atveju turime galvoti ne tik apie save, bet ir aplink mus esančius žmones. Yra sakoma, mūsų laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Todėl prieš ką nors darydami, pagalvokite ar nesudrumsite kito žmogaus ramybės“ , – sakė Roberta Tamulevičiūtė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atstovė.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) skelbia, jog vienas žmogaus sveikatai įtakos turinčių veiksnių yra aplinka. Ji lemia 20 proc. kiekvieno mūsų sveikatos. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą.
• Veikiant nuolatiniam triukšmui yra pažeidžiama centrinė nervų sistema, dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Triukšmingoje aplinkoje sunku ne tik bendrauti, bet ir išgirsti garsinius signalus, įsiminti svarbią informaciją, susikaupti, dėl to didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.
• Nuolatinis triukšmas gali ne tik sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas, bet ir sumažinti organizmo atsparumą ligoms, todėl didėja bendras sergamumas.
Reikėtų priminti, jog asmenims už viešosios rimties sutrikdymą pirmąjį kartą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali būti skiriamas įspėjimas arba piniginė bauda iki 300 Lt, prasižengus antrąjį kartą – skiriama bauda nuo 300 Lt iki 1000 Lt.
„Kiekvienas iš mūsų siekiame susikurti sau malonią aplinką, bet nepamirškime, jog mus supa daugybė žmonių. Tad turime pasistengti, jog triukšmas tiek mums patiems, tiek aplinkiniams netrikdytų ramybės, kurios šiais laikais taip visiems trūksta“ , – sakė visuomenės sveikatos specialistai.
