Ką vertėtų žinoti apie šį virusą? Kokios jo pasekmės mūsų organizmui? Į aktualius klausimus atsako gydytojas ginekologas Tomas Lūža.
– Kas yra žmogaus papilomos virusas?
– Tai virusas, perduodamas kontaktiniu būdu per odą ir gleivinių mikropažeidimus, gyvenantis odos ir gleivinės epitelio ląstelėse. Virusas organizme gali išlikti ramybės būsenoje, tačiau, veikiant rizikos veiksniams, jis sukelia tam tikrus pakitimus, dėl kurių gali išsivystyti ikivėžiniai ir net vėžiniai susirgimai bei kitos ligos.
ŽPV nustatyta apie 200 įvairių rūšių, kurie skirstomi į mažos ir didelės vėžio rizikos tipus. Mažos vėžio rizikos tipai (6, 11, 42, 43, 44 ir kt.) dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies ir burnos ertmės, gerklės, gerklų, lytinių organų papilomomis bei odos karpomis.
Didžiausią nerimą kelia didelės rizikos šio viruso tipai (16,18, 31, 33, 35, 39, 45, 50, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 64, 68 ir kt.), susiję su makšties, varpos, išangės, gimdos kaklelio, tonzilių, liežuvio ir kt. organų ikivėžiniais bei vėžiniais susirgimais.
Didelės rizikos ŽPV perduodamas ne tik lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lytiniais organais metu per odą ir gleivinių mikropažeidimus.
– Kuo šis virusas labiausiai gąsdina? Kokie jo simptomai?
– Blogiausia tai, kad ŽPV dažniausiai nesukelia jokių simptomų, t.y. žmogus nejaučia nieko ypatingo, o užsikrėtęs virusu, tampa jo nešiotoju ir platintoju.
Pirmieji simptomai priklauso nuo to, kuriuo viruso tipu žmogus užsikrėtęs. Mažos rizikos tipai pasireiškia odos ir gleivinių karpomis, papilomomis.
Didelės rizikos virusai iš pradžių nesukelia visiškai jokių plika akimi matomų pakitimų – dažniausiai tai būna tik mikroskopu matomi gimdos kaklelio, makšties, penio, gerklų, liežuvio ikivėžiniai pakitimai. Akimi matomi didelės rizikos papilomos virusų sukelti pakitimai – deja, jau pažengusio vėžio požymiai.
Ginekologinės apžiūros metu taip pat negalima įvertinti ir nustatyti, ar moteris yra kamuojama ŽPV. Vienintelis būdas tai išsiaiškinti – atlikti specialų tyrimą: nuo gimdos kaklelio paimti nuograndų ir ištirti, ar juose nėra ŽPV.
– Į ką moteris turėtų atkreipti dėmesį, jeigu yra užsikrėtusi didelės rizikos ŽPV?
Blogiausia tai, kad ŽPV dažniausiai nesukelia jokių simptomų, t.y. žmogus nejaučia nieko ypatingo, o užsikrėtęs virusu, tampa jo nešiotoju ir platintoju.
– Didžiausia bėda, kad ikivėžinės ar ankstyvos vėžinės gimdos kaklelio būklės jokių simptomų nesukelia. Atkreipti dėmesį reikėtų į tokius simptomus kaip kraujingos išskyros iš makšties ne mėnesinių metu, kraujavimas po lytinių santykių, tačiau nebūtinai reiškia, kad tai sukėlė ŽPV.
Nenormalus kraujavimas iš makšties gali būti ir kitų ligų simptomas. Tai ankstyviausi simptomai, daugiau, deja, jokiais ypatingais požymiais liga neišsiduoda.
Galiu papasakoti atvejį iš klinikinės praktikos, kai jauna moteris, gal apie 30-ies metų, skundėsi, kad po lytinių santykių vis pasirodo kraujingų išskyrų. Kol nebuvo nusiskundimų, pacientė pas gydytojus gal kokius penkerius metų nesilankė. Apžiūrint gimdos kaklelis didesnių įtarimų nesukėlė, atlikome gimdos kaklelio citologinį tyrimą, buvo aptikta pakitusių ląstelių ir rekomenduota atlikti ŽPV testą. Nustatytas aukštos rizikos 18 ŽPV tipas. Pacientei atlikau gimdos kaklelio biopsiją. Histologinio tyrimo atsakymas, žinoma, nuliūdino – gimdos kaklelio vėžys. Vėliau paaiškėjo, kad tai yra pirma vėžio stadija, kurią visiškai išgydėme.
Taip pat pamenu ir liūdnesnį atvejį, kai moteris atvyko į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu dėl gausaus kraujavimo iš makšties. Apžiūrėjus, jau plika akimi buvo matomas pažengęs ir į gretimus organus išplitęs gimdos kaklelio vėžys. Vėliau paaiškėjo, kad moteris pas ginekologą nebuvusi apie 20 metų...
– 
Kodėl kalbant apie ŽPV daugiausia akcentuojamas gimdos kaklelio vėžys?
– Taip yra ne atsitiktinai. Nobelio premija medicinos pasiekimų srityje 2008 metais buvo skirta mokslininkui, profesoriui Haroldui Zur Hausenui, kuris pirmasis išskyrė papilomos virusą iš gimdos kaklelio vėžio audinių ir įrodė, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia būtent ŽPV. O gimdos kaklelio vėžys, vienas dažniausių moterų vėžinių susirgimų, Lietuvoje kasdien diagnozuojamas dviem moterims, o kas savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio miršta penkios moterys.
– Ar ŽPV pavojingas vyrams ir kodėl apie tai mažiau kalbama?
– Vyrams ŽPV gali pasireikšti įvairiomis ligomis, priklausomai nuo ŽPV viruso tipo: gali kamuoti išangės karpos, odos papilomos, ikivėžinės gerklų būklės ar net varpos, išangės, tonzilių, liežuvio vėžys. Tačiau vyrams vėžinės būklės pasireiškia daug rečiau ir yra mažiau kliniškai reikšmingos, todėl mažiau apie tai kalbama.
– Ar yra rekomendacijų, kurios apibrėžtų, kada reikia tirtis dėl ŽPV?
Gimdos kaklelio vėžys, vienas dažniausių moterų vėžinių susirgimų, Lietuvoje kasdien diagnozuojamas dviem moterims, o kas savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio miršta penkios moterys.
– Tokių rekomendacijų, kad tyrimą reikėtų darytis reguliariai ir profilaktiškai, nėra. Tačiau šiuo atveju gali padėti gimdos kaklelio citologiniai tyrimai, kurie atliekami Lietuvoje nemokamai kas trejus metus.
Aptikę tame citologiniame tyrime pakitimų, siūlome išsitirti dėl žmogaus papilomos virusų. Esant tam tikriems pakitimams ir radus ŽPV, ypač aukštos rizikos, rekomenduojami tolesni tyrimai, biopsija, gimdos kaklelio konizacija, kad būtų galima tiksliau įvertinti pakitimus ir juos laiku išgydyti.
Iš kitos pusės, vien ŽPV viruso nustatymas dar nereiškia, kad šimtu procentų atsiras ikivėžinė būklė ar vėžys. Pats organizmas ir imuninė sistema kovoja su šituo virusu ir jis dažniausiai pašalinamas. Tačiau labai didelę įtaką daro žmogaus gyvenimo būdas, mityba, žalingi įpročiai ar rizikingas lytinis gyvenimas. Nusilpsta imuninė sistema, ir virusui atsiranda puikios sąlygos daugintis ir skverbtis į organizmą.
Didelis lytinių partnerių skaičius ar dažna jų kaita padidina tikimybę užsikrėsti ŽPV. Tyrimais įrodyta, kad beveik visi lytinį gyvenimą gyvenantys žmonės per gyvenimą vienu ar kitu metu šitą virusą turi, tačiau dėl anksčiau minėtų veiksnių ne visiems jis sukelia pakitimų.
– Skiepai – kada jie veiksmingi?
– Kadangi ŽPV būdingas tiek moterims, tiek vyrams, skiepytis gali 9–26 m. vaikinai ir merginos, dar neturėję lytinių santykių – tada skiepai veiksmingiausi ir jų efektyvumas įrodytas bei pagrįstas.
Lietuvoje nuo 2016-ųjų metų nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. Nustatyta, kad, vykdant skiepus nuo ŽPV, galima stipriai sumažinti sergamumą, t.y. išvengti 70 proc. susirgimų gimdos kaklelio vėžiu.
Todėl ŽPV skiepus, kaip labai efektyvią apsaugos priemonę, Pasaulio sveikatos organizacija rekomendavo visoms šalims įtraukti į nacionalinius skiepų kalendorius ir vykdyti nemokamą mergaičių skiepijimą. 26 Europos šalys jau skiepija mergaites nuo ŽPV.
– Kokia skiepų nauda kitoms žmonių grupėms?
– Žinoma, skiepai padėti gali ir jau lytinių santykių turėjusiems žmonėms, gimdžiusioms moterims. Jeigu yra galimybė – rekomenduojama pasiskiepyti ir vyresniems nei 26-eri metai asmenims. Diskutuojama ir apie tai, kad moterims, kurios turi ikivėžinių ar vėžinių pakitimų gimdos kaklelyje, taip pat verta pasiskiepyti, kad papildomai būtų apsaugotos nuo galimų pokyčių dėl kitų ŽPV viruso tipų ateityje.
Kai kuriose pasaulio šalyse atliekama ir visuotinė berniukų vakcinacija. Jos pagrindinis tikslas – sumažinti viruso plitimą. Norėčiau akcentuoti, kad visada geriausia pasitarti su savo gydytoju dėl konkretaus atvejo ir ar jūsų atveju vakcinacija bus naudinga.
– Kokią rekomenduotumėte profilaktiką nuo didelės rizikos ŽPV ir jo sukeliamų ligų?
– Vėlesnė lytinio gyvenimo pradžia, kuo mažiau lytinių partnerių ir mažesnė jų kaita, barjerinės apsaugos priemonės (pavyzdžiui, prezervatyvai), imuniteto stiprinimas, žalingų įpročių, ypač rūkymo, atsisakymas, sportas, sveika mityba – visa tai gali sumažinti viruso plitimą ir sustiprinti organizmo išsivalymą nuo viruso. Ir žinoma, vakcinacija bei reguliari ginekologinė patikra ir profilaktiniai gimdos kaklelio citologiniai tyrimai.
