Kaip pasakojo Ukrainos nacionalinio medicinos universiteto profesorė, Pediatrijos katedros vedėja Valentina Berezenko, antivakcininis judėjimas Ukrainoje prasidėjo dar 1990 metų pradžioje ar net iškart žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau iš pradžių niekas ypatingo dėmesio į tai nekreipė.
Tačiau jau paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Ukrainoje įsiplieskė pirmoji difterijos epidemija. Nuo 1992 iki 1998 m. nustatyta daugiau nei 20 tūkst. difterijos susirgimų atvejų. Tarp susirgusiųjų buvo labai daug vaikų, kadangi jie buvo neskiepyti. 700 žmonių mirė. Kai buvo imtasi visų saugumo priemonių valstybės lygiu, gyventojai buvo aktyviai skiepijami, epidemija buvo sustabdyta.
Tačiau antivakcininiai judėjimai, kuriems paprastai vadovavo įvairios visuomeninės organizacijos, plito toliau.
Ukrainoje epidemija prasidėjo nekaltai
„Kiekvienas sudėtingesnis atvejis, o tokie atvejai būna vienetiniai pasaulyje, numatyti kuriant vakcinas, nes organizmas gali turėti tam tikrus individualius ypatumus. Tačiau kiekvienas toks atvejis, vaizdžiai kalbant, būdavo smeigiamas ant šakių, išpučiamas, būdavo organizuojamos didžiulės kampanijos žiniasklaidoje, kad skiepai kenkia, kad mes žudome savo vaikus ir pan. O kiekvienam argumentai labai norint visada galima rasti kokių nors įrodymų, viskas priklauso nuo to, ką norima pasakyti.
Pasekmė ta, kad vaikų skiepijimo apimtis nuo tymų, raudonukės ir parotito (tai viena vakcina), sudarė mažiau nei 50 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai gresia valstybei, tautai epidemija, bet tai nesustabdė antivakcininių judėjimų“, – teigė gydytoja Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Jos teigimu, iš pradžių Ukrainoje būdavo nustatomi tik pavieniai tymų atvejai, tačiau viskas visai nekaltai prasidėjo 2000 m.: 50 atvejų, 200 atvejų ir t.t. Per 2017–2018 metus pas mus tymais serga apie 100 tūkst. gyventojų. Iš jų 25 mirė. Ir, deja, sergamumo augimo tempai nemažėja.
Tik per tris šių metų mėnesius jau susirgo 40 tūkst. žmonių. 14 žmonių šiemet mirė – dažniausiai tai suaugusieji, kadangi jiems tymai pasireiškia sunkesne forma. Kiekvieną savaitę Ukrainos Visuomenės sveikatos centras pateikia informaciją apie naujus susirgimus tymais. Paskutinę savaitę buvo nustatyta daugiau nei 2 tūkst. tymų atvejų.
Ukraina jau ruošiasi difterijos ir stabligės protrūkiui
„Šiuo metu savo šalyje jau veikiame kaip karo metu – identifikuojami skiepijimo židiniai, vykdomos skiepijimo programos ir pan. Židiniuose sergamumas labai didelis, nors sirgimo tempai po truputį krenta. Visgi manau, kad sergamumo tymais piko mes dar nepasiekėme“, – įsitikinusi V.Berezenko.
Beje, paskiepytų vaikų nuo stabligės ir difterijos šiuo metu Ukrainoje taip pat tik apie 50 proc., todėl visi specialistai supranta, kad kita epidemijos banga bus susijusi su difterija, o mirtingumas nuo difterijos labai didelis. Šiemet jau užfiksuoti 8 difterijos atvejai, taigi problema vėl atsiranda ir auga. Taip pat vėl prisiminėme stabligę.
„Pernai mūsų šalyje stablige susirgo 17 žmonių. Gydant mirštamumas nuo šios ligos – 60 proc. negydant – 100 proc. Serga ir vaikai, ir suaugusieji, nes nuo šios ligos reikia iš naujo skiepytis kas 10 metų. Kai kurių regionų gydymo įstaigose mes net skaitome paskaitas, kaip gydyti stabligę, kad žmogus nemirtų per pirmą parą, jau sukūrėme gydymo metodikas, kad išgyventų bent 40 proc. žmonių.
Nepaisant visos šios situacijos, antivakcininės nuotaikos vis dar egzistuoja. Kai nuo 1992 m. pradėjome skiepyti nuo hepatito B, sergamumas hepatitu iš karto krito, o dabar jis vėl kyla. Mes nuolat kovojame su pasekmėmis. Valstybė tam išleidžia daug lėšų, tačiau baisiausia, kad prarandamos žmonių gyvybės. Aš nieko neperdedu, tai oficialūs skaičiai. Ir visa tai išpūstos problemos, kurios iš tiesų nėra, pasekmė. Yra konkretūs atvejai ir yra nacionalinio saugumo klausimas. Ir galvoti pirmiausiai reikia apie jį, kaip mes dabar ir darome Ukrainoje“, – sakė V.Berezenko.
Miršta kūdikiai
Kolegei antrinanti Ukrainos nacionalinės medicinos mokslų akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja Marina Dyba paminėjo, kad, stengiantis suvaldyti situaciją, Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija išleido įsakymą, nurodantį, kad į vaikų ugdymo ar mokymo įstaigą gali būti priimami tik tie vaikai, kurie pagal savo amžių paskiepyti visais privalomais skiepais.
Jeigu tėvai atsisako vaiką paskiepyti trūkstamais skiepais iki mokymosi proceso pradžios, tokiam vaikui siūlomas nuotolinis mokymasis. Beje, panaši įstatymo pataisa kitą savaitę bus teikiama svarstymui ir Lietuvos Seime.
„Aišku, būna įvairių protestų, tačiau mums, medikams, dažniausiai tenka sklaidyti mitus, susijusius su skiepais. Pavyzdžiui, kad negalima vaiko skiepyti, jeigu jis serga kokia nors lėtine liga ir pan.“, – teigė pranešėja.
Beje, nuo tymų vaikai skiepijami ne nuo pusantrų metų, kaip nurodo skiepijimo kalendorius, bet anksčiau, nes suserga ir miršta kūdikiai, nesulaukę nė metų.
Vakcina suabejota mirus 16 metų berniukui
„Aš manau, kad savo laiku nebuvo įvertinta antivakcininių judėjimų keliama rizika. Esą na ir kas, kad jie kalba, o kai dabar susidūrėme su problema, pasirodo, kad reikėjo aktyvios skiepų švietėjiškos kampanijos, mitingų ir pan. Balsų prieš skiepus viešoje erdvėje buvo daugiau nei už juos“, – teigė V.Berezenko.
Ji paneigė gandus apie tai, kad Ukraina buvo įsigijusi nekokybišką vakciną nuo tymų.
Po skiepo mirė 16 metų berniukas, bet viskas buvo išpūsta, kad bloga pati vakcina.
„Po skiepo mirė 16 metų berniukas, kuris sirgo virusine infekcija. Jis mirė per parą. Ar skiepas tam turėjo įtakos? Negalima atmesti, nors ir įrodyti nieko neįmanoma, bet viskas buvo išpūsta iki tokio masto, kad bloga pati vakcina, nors jokių kitokių, generinių, vakcinų nei tos, kurias naudoja visos pasaulis ir kurios yra kruopščiai tikrinamos atitinkamų institucijų, nėra. Tačiau kartais nenumatytos komplikacijos gali nutikti bet kam.
Medicina nėra tikslusis mokslas, nes visų mūsų organizmai labai individualūs ir visų gyvenimo atvejų nenumatysi. Bet visada mes turime įvertinti naudos ir rizikos santykį. Ir nusverti visada turi nauda. Beje, dabar žmonės jau nesvarsto – skiepytis ar ne. Visi skiepijasi, nes yra išsigandę, matydami, kaip serga ir miršta žmonės. Štai neseniai mirė 5–6 mėnesių kūdikis – jo dar net skiepyti nereikėjo pagal kalendorių“, – aiškino medikė.
V.Urbonas: bijome, kad sniego kamuolys tik didės
Pasak Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko, Santaros klinikos Vaikų ligoninės gydytojo doc. dr. Vaidoto Urbono, ne veltui sakoma, kad demokratija yra baisus dalykas, bet niekas nieko geriau už demokratiją nesugalvojo.
„Aišku, visada reikia įsiklausyti į kitokias nuomones, bet iš tiesų kartais tam tikrose srityse norėtųsi demokratijos mažiau, ypač kai susiduriame su žmonėmis, kurie dėl neišmanymo, nežinojimo, kokių nors įsitikinimų ar kitų lobistų paveikti skleidžia keistas idėjas. Kas už to slypi? Teorijų galima prigalvoti daug, tik man būna keista, kai kas nors kalba, kad gydytojai kažką slepia. Neturiu tikslo ką nors slėpti, dėl to man nei sumažins atlyginimą, nei mane nubaus.
Gal dabar pajuokausiu, bet galbūt tuos judėjimus remia tie, kurie gamina vaistus? Natūralu, kad paskiepytas žmogus neserga ir tada nevartoja vaistų. Todėl vaistų bendrovė netenka pelno. Aišku, jokių įrodymų neturiu, bet kai žmonės kalba, kad mes, medikai, turime naudos iš bendrovių, kurios gamina skiepus, noriu pabrėžti, kad tikrai neturime. Viskas yra skaidru“, – tikino pranešėjas.
O žmonių, kurie kovoja prieš skiepus, pasak jo, visada yra ir bus.
„Rygos medicinos muziejuje esu matęs 1809 m. karikatūrą. Tai turbūt pirmas antivakcininio judėjimo pasireiškimas – daugiau nei prieš 200 metų. Karikatūroje pavaizduoti žmonės, kurie skiepijasi nuo raupų. Tuomet ši vakcina buvo gaunama iš karvės, todėl karikatūroje pavaizduota, kad besiskiepijantiems žmonėms išauga ragai, kanopos, jie pavirsta karvėmis.
Per tuos 200 metų raupai išnyko ir nė vienas žmogus karve nepavirto. Taigi yra labai daug įrodymų, kad skiepai pakeitė gyvenimo kokybę ir smarkiai sumažino mirtingumą. Protingas žmogus mokosi iš kitų klaidų, o ne iš savo“, – sakė gydytojas, ragindamas įsiklausyti į jo kolegų iš Ukrainos pasakojimus.
Per tuos 200 metų raupai išnyko ir nė vienas žmogus karve nepavirto.
Pasak jo, Lietuvoje nuo gruodžio mėnesio registruota beveik 500 tymų atvejų. Laimė, kad dar nėra mirčių, tačiau vien Santaros klinikų Vaikų ligoninėje nuo sausio mėnesio dėl tymų buvo gydomi 25 vaikai, nors iki tol 10 metų nebuvo nė vieno tokio atvejo.
„Mes bijome, kad tas sniego kamuolys nuo kalno tik didės, todėl turėtų būti įgyvendintos griežtos priemonės. Kai kepenų ligų skyriuje šalia savo sunkios ligos vaikas susirgs dar ir tymais ir galbūt užkrės kitus sunkius pacientus, kaip yra nutikę Ukrainoje, tai jau bus tragedija. Pagaliau turime apsaugoti vaikus, kurie dėl savo sveikatos būklės ir ligų tikrai negali būti skiepijami“, – įsitikinęs V.Urbonas.
