Tokio tyrimo rezultato nesitikėjo
Prevencijos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo vėžio ir jo keliamų komplikacijų ar bent jau sumažinti vėžio atsiradimo riziką apima tiek gyvenimo būdo pokyčius, tiek ankstyvąją ligos diagnostiką. Abu šie veiksniai didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus. Tai akivaizdžiai parodo 30 metų vilnietės Sigitos istorija. Moteris laikė save esant geros sveikatos ir manė, kad nėra ko lankytis pas gydytojus profilaktiškai, jeigu nevargina jokie simptomai. Vis dėlto į šeimos gydytojos kvietimą pasitikrinti profilaktiškai dėl gimdos kaklelio vėžio ji sureagavo, nors ir ne iš pirmo karto.
Tyrimo rezultatas pribloškė – nustatyti vėžiniai gimdos kaklelio pakitimai. Papildomi tyrimai įtarimus patvirtino – moteriai diagnozuotas pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžys. Nors žinia sukėlė daug nerimo ir ašarų, šioje situacijoje tai buvo gera žinia. Vėžys „pagautas“ pačiu laiku, todėl moteriai buvo galima atlikti tausojančią operaciją, kurios metu buvo pašalintas navikas, bet išsaugoti sveiki audiniai. Šiandien jai tereikia reguliariai tikrintis, ar vėžys neatsinaujino. Beje, jeigu ji būtų sureagavusi į kvietimą pirmą kartą, tikėtina, būtų rasti dar ikivėžiniai pakitimai ir užkirstas kelias vėžiui išsivystyti.
Kita vertus, jeigu moteris tąkart nebūtų sudalyvavusi profilaktinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, vėžys greičiausiai būtų nustatytas jau pažengusioje stadijoje. Žinia, onkologinės ligos gan ilgai vystosi nebyliai, todėl gydytojai dažnai sako – kai jau atsiranda simptomai, dažniausiai būna pavėluota su diagnostika ir gydymas bus sudėtingesnis. O gimdos kaklelio vėžys minėtos programos dėka daugeliu atvejų apskritai išvengiama liga, kadangi dažniausiai nustatomi dar ikivėžiniai pokyčiai.
Nemokamos prevencinės programos
Kaip pasakojo NVI prevencinių programų koordinatorė, gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė, mokslininkai, remdamiesi ilgalaikiais tyrimais, nustatė, kad prevencinės ankstyvos vėžio diagnostikos programos tam tikrų vėžio rūšių atvejais yra labai veiksmingos. Diagnozavus vėžį ankstyvoje stadijoje, dažnai galima išvengti sudėtingos ligos eigos, galimų komplikacijų ar net mirties. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturios tokios programos. Visos jos yra nemokamos.
Moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos tikslas – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris dėl krūties vėžio požymių. Pagal programą moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje. Atlikti šį tyrimą šeimos gydytojas savo pacientes kviečia kartą kas dvejus metus. Jei mamogramoje aptinkama krūties vėžio požymių, šeimos gydytojas nedelsdamas siunčia moterį atlikti kitų tyrimų ir gydytis, o nustačius daug liaukinio audinio mamogramose moterims rekomenduojama atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą, kadangi mamograma tokiu atveju mažiau informatyvi.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa skirta 25–59 metų amžiaus moterims. Jos tikslas yra nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Šiam tikslui naudojamas PAP testas, t. y. paimamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis. Procedūrą atlieka arba šeimos gydytojas, arba gydytojas akušeris ginekologas. 25–34 metų amžiaus moterims PAP testas atliekamas vieną kartą kas 3 metus, 35–59 metų amžiaus moterims – vieną kartą kas 5 metus.
Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–69 metų amžiaus vyrams (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas arba brolis – nuo 45 metų) vieną kartą kas 2 arba 5 metus (priklausomai nuo tyrimo rezultato) turėtų būti atliekamas prostatos specifinio antigeno PSA lygio kraujyje tyrimas. Pasak R. Briedienės, šiuo metu pasaulyje svarstoma prostatos vėžio patikros programą vykdyti atliekant ir PSA testą, ir prostatos magnetinio rezonanso tyrimą, kuris tiksliausiai parodo kliniškai reikšmingą prostatos vėžį, kurį reikia aktyviai gydyti. Didelė dalis nustatomo prostatos vėžio atvejų gali būti aktyviai stebimi ir neturi būti gydomi agresyviai.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa apima 50–74 metų amžiaus žmones (vyrus ir moteris). Ji suteikia galimybę kartą kas 2 metus nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Jeigu rezultatas teigiamas, pacientas siunčiamas išsamiam kolonoskopiniam tyrimui. Nustačius storosios žarnos vėžį anksti, kai dar nėra kitų simptomų, liga taip pat dažniausiai pagydoma. Be to, kolonoskopijos metu nustatomi ir ikivėžiniai susirgimai, pavyzdžiui, polipai, kurie gali būti pašalinami procedūros metu.
„Europos komisija siūlo pradėti ir plaučių vėžio patikros programą, kadangi mirtingumas nuo plaučių vėžio yra pats didžiausias. Patikrai siūloma naudoti kompiuterinę plaučių tomografiją, tačiau kol kas nėra tiksliai apibrėžta visuomenės grupė, kuriai būtų rekomenduojama atlikti tyrimus, taip pat kas kiek laiko reikėtų kartoti tyrimą. Planuojama iki 2025 metų šią patikrą pradėti Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Šiuo metu pilotinės, bandomosios patikros dėl plaučių vėžio studijos vyksta keletoje Europos šalių, jų rezultatai yra geri“, – pasakojo R.Briedienė.
Apie visas šias programas savo pacientus informuoja ir siunčia išsitirti šeimos gydytojas. Jeigu tokio kvietimo nesulaukėte, tačiau atitinkate prevencinių programų kriterijus, patys kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Daugiau informacijos apie prevencines programas galite sužinoti čia.
Liūdnos nesirūpinimo savimi pasekmės
Onkologė apgailestauja, kad žmonių dalyvavimas šiose nemokamose patikros programose nėra toks, kokio norėtųsi. Pasak jos, galima sukurti pačią geriausią sistemą, tačiau jeigu žmonės neateis tikrintis, ta sistema ir neveiks. Žmogus turi pats rūpintis savo sveikata – tiek kasdieniame gyvenime, tiek tikrindamasis prevenciškai. Yra paskaičiuota – jei profilaktiškai pagal programą reguliariai tikrinasi apie 85–90 proc. žmonių, atitinkančių jos kriterijus, laikui bėgant bendras mirtingumas nuo vėžio sumažėja 30 proc.
Priežastys, kodėl žmonės nesitikrina, pasak medikės, yra įvairios. Kalbant apie krūties vėžį, deja, moterys dažnai mano, kad liga jas aplenks: „Mano šeimoje niekas nesirgo, tai kodėl aš turėčiau?“ Dar vienas gana populiarus požiūris: „Kam tikrintis – aš juk nieko bloga nejaučiu“. Pašnekovė priminė, kad ankstyvas vėžys neturi jokių simptomų, dėl to ir reikia tikrintis profilaktiškai. Kai gydytojams pokyčiai išlieka neaiškūs, moteriai paskiriamas stebėjimas. Tuomet kas 6 mėnesius tereikia atlikti keletą tyrimų, kurie gali padėti nustatyti ligą labai ankstyvoje stadijoje, arba po 2 metų stebėjimas baigiamas patvirtinus gerybinius pokyčius. Bet kuriuo atveju, išvengiama užleistos ligos.
Kai kurios moterys apkritai vengia tikrintis, nes bijo rezultato ir galimo tolimesnio savo gyvenimo pasikeitimo, kad, pavyzdžiui, nukentės šeima ligos gydymo metu dėl išaugusių finansinių poreikių, dėl nedarbingumo, bijo, kad pablogės santykiai su vyru, jeigu reikės krūtį pašalinti. Dažnas klaidingas požiūris – „kam tikrintis, jeigu sergu vėžiu, vis tiek mirsiu“, nors šiais laikais ypač krūties vėžys tikrai yra pagydomas: jeigu nustatomas nulinėje arba pirmoje stadijoje, pagyja 95 ir daugiau procentų moterų.
„Mus, medikus, džiugintų, jeigu prevenciškai ateitų pasitikrinti ne 25 proc. per metus., kaip yra dabar, o bent jau 80 proc. moterų, kurios pagal amžių gali dalyvauti prevencinėje programoje. Galbūt tada pavyktų pasiekti, kad didžioji dalis – apie 90 proc. – krūties vėžio atvejų būtų diagnozuojama nulinės ar pirmos stadijos. Jei vėžys diagnozuojamas pirmos stadijos, tai reiškia, kad navikas labai mažytis, o jei nulinės stadijos – jis apskritai dar neturi jokios galimybės išplisti nei į limfmazgius, nei kitur organizme“, – sakė onkologė.
Pasak R. Briedienės, vangiai vyksta ir kitos vėžio prevencinės programos, tarkime, gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios metu nustatomas net ikivėžinės ligos, kurios dar nėra vėžys. Tose šalyse, kuriose ši programa veikia sėkmingai, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu smarkiai sumažėjo, jau nekalbant apie mirtingumą. Lietuvoje tik maždaug kas trečiai moteriai nustatoma pirma ligos stadija.
Vyrai taip pat nenoriai profilaktiškai tikrinasi dėl prostatos vėžio. Pasak medikų, ateina tik nedidelė dalis vyrų, kuriems pagal amžių priklauso šis tyrimas. Per metus šalyje nustatoma apie 2,5 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, deja, ne tik pradinės stadijos, kuri nesunkiai pagydoma.
Kiek geresnė situacija su storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Kaip minėta, esant teigiamam slapto kraujo testui išmatose, žmogus siunčiamas kolonoskopijai, kurios metu taip pat gali būti randami dar ikivėžiniai pakitimai. Kadangi kolonoskopija dabar jau atliekama su bendra nejautra, žmonės nebebijo šios procedūros ir gana noriai tikrinasi.
„Reikia suprasti, kad daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Labai norėtųsi, kad žmonės įprastų patys rūpintis savo gera savijauta, sveikata, kad nebijotų kreiptis į medikus profilaktiškai. Taip pat, atsiradus simptomams ar nustačius ligą profilaktiškai, jos nebijotų, neignoruotų, nes uždelsti ar negydomi atvejai patys skaudžiausi“, – teigė pašnekovė.
