Sveikatą stiprinanti mokykla turi įtakos netgi patyčių mastui
Ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai turėtų domėtis sveikatos stiprinimu, ieškoti informacijos šia tema, diskutuoti. Akivaizdu, kad sveikatos stiprinimas turėtų būti neatsiejamas nuo kiekvienos mokyklos, tačiau kol kas daugiau dėmesio šiai sričiai skiriama sveikatą stiprinančiose mokyklose (SSM). Šiam tinklui mokyklos priskiriamos po to, kai specialiai komisijai pateikia planą, kokiais metodais įtrauks mokinius į aktyvią veiklą, nurodo, ar yra pakankama infrastruktūra (pavyzdžiui, sporto salės, dušai) sportuoti. Komisija tuomet patvirtina planą ir išduoda mokyklai specialų pažymėjimą. Šiam tinklui jau priklausančių mokyklų sąrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Sveikatą stiprina apie trečdalis mokinių bei tėvų ir apie 70 proc. mokytojų. Mokinių įsitraukimo į fizines, sveikatą gerinančias veiklas tikimybę iš tiesų didina mokymasis sveikatai daug dėmesio skiriančiose mokyklose.
„Dalis tyrimų įrodo, kad sveikatą stiprinančios mokyklos turi įtakos mokinių kūno masės indeksui (KMI), fiziniam aktyvumui, vaisių ir daržovių vartojimui, rūkymui ir netgi patiriamoms patyčioms. 2002 m. Aldona Jociutė, rašydama disertacija nustatė, kad tokiose mokyklose besimokantys mokiniai aktyviau dalyvauja papildomoje fizinėje veikloje, rečiau vartoja alkoholinius gėrimus. Klaipėdos universiteto mokslininkai yra nustatę, kad sveikatą stiprinančių mokyklų mokiniai valgo mažiau greito maisto, daugiau – sriubų, geria mažiau saldžiųjų ir gaiviųjų gėrimų nei įprastų mokyklų moksleiviai“, – kalbėjo R. Maceinaitė.
Sveikatos mokslų instituto atstovai nusprendė ištirti 28 mokyklas ir patikrinti, ar bus pastebėta ryškių skirtumų tarp įprastos ir sveikatą stiprinančios mokyklos moksleivių, tėvų bei mokytojų įpročių.
Ar mokykla nulemia moksleivių įpročius?
Pasak doktorantės, sveikatą stiprinančių mokyklų idėja plačiai paplitusi Lietuvoje, tačiau tyrimų, kurie padėtų išsiaiškinti, ar tokią mokyklą lankantys vaikai turi sveikesnius įpročius, stigo.
„Iškėlėme tris uždavinius: įvertinti įvairių Lietuvos mokyklų 8–10 klasių moksleivių, mokytojų ir mokinių tėvų dalyvavimą mokinių sveikatą stiprinančiame procese, – sakė R. Maceinaitė. – Į anoniminių anketų klausimus atsakė daugiau kaip 1200 mokinių, 1150 tėvų ir beveik 700 mokytojų iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir mažesnių Lietuvos miestelių. Mokiniai buvo vertinti atsižvelgiant į įvairius veiksnius: lytį, klasę, gyvenamąją vietą; tėvai – gyvenamąją vietą, išsilavinimą; mokytojai – amžių, lytį, dėstomą dalyką“.
Tyrimas atskleidė, pasak R. Maceinaitės, kad „sveikatą stiprina apie trečdalis mokinių bei tėvų ir apie 70 proc. mokytojų. Mokinių įsitraukimo į fizines, sveikatą gerinančias veiklas tikimybę iš tiesų didina mokymasis minėtose sveikatai daug dėmesio skiriančiose mokyklose. Savo sveikata labiau rūpinasi kūno kultūrą, technologijas, dailę, muziką dėstantys bei sveikatą stiprinančioje mokykloje dirbantys mokytojai, bei kaime gyvenantys ir tokioje mokykloje besimokantį vaiką auginantys tėvai.
„Padarėme prielaidą, kad dažniausiai tos kaimo mokyklos būna nedidelės, jų bendruomenė – labiau bendraujanti tarpusavyje. Manome, kad todėl jie visi aktyviau įsitraukia į kokią nors mokyklos organizuojamą sveikatinimo veiklą"
Kitaip tariant, pagrindinė išvada: sveikatą stiprinančių mokyklų mokiniai, mokytojai ir tėvai dažniau įsitraukia į sveikatą stiprinančią veiklą“, – teigė R. Maceinaitė.
Tyrimas bus atliekamas platesniu mastu
Taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, ar žinoma, jog mokykla priklauso SSM tinklui. 54 proc. mokinių (daugiau mergaičių nei berniukų, aštuntokų nei dešimtokų, kaime gyvenančių nei mieste) žinojo mokyklą turint tokį statusą; tai patvirtino beveik 85 proc. mokytojų (daugiau vyrų nei moterų, vidutinio amžiaus (36-45 m.) bei kaimo mokyklų) ir 47 proc. tėvų (daugiau moterų nei vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir gyvenančių kaime).
„Iš šių duomenų galima daryti išvadą, jog mokyklos bendruomenių dalyvavimas sveikatą stiprinančiame procese yra nepakankamas, bet džiugina tai, kad dauguma respondentų norėtų gauti daugiau informacijos ir įsitraukti. Taigi visuomenės sveikatos specialistams reikėtų aktyviau veikti“, – sakė pašnekovė.
28 mokyklos – dar nėra reprezentatyvus tyrimas. Tačiau R. Maceinaitė džiaugėsi, kad šįmet bus atliekamas absoliučiai visų sveikatos stiprinimo tinklui priklausančių mokyklų tyrimas ir tuomet jau bus galima pateikti visą Lietuvą apimančias išvadas.
Plačiau su tyrimu susipažinti galima ČIA.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.
