Grupė mokslininkų nusprendė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kaip odos būklę veikia stresas, rašoma sciencedaily.com. Tyrimui neatsitiktinai buvo pasirinkta grupė koledžo studentų – neretai būtent studijavimo laikotarpis jauno suaugusio žmogaus gyvenime būna itin įtemptas periodas.
Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmajame dalyvavo 5 tūkst. atsitiktinai atrinktų studentų. Jų buvo paprašyta apibūdinti patiriamą psichologinio streso lygį ir atsakyti į klausimus apie jų odos būklę bei su ja susijusias problemas. Į kitą tyrimo etapą pateko 422 studentai, kurie, išanalizavus jų pateiktus duomenis, pagal patiriamo streso lygį buvo suskirstyti į tris grupes: patiriantys mažą, vidutinį ar labai didelį stresą.
Taip pat skaitykite: Kūno taškas, kurį masažuodami akimirksniu sumažinsite stresą
Paaiškėjo, kad tie tiriamieji, kurie nurodė jaučiantys didelį stresą, daug dažniau nei kiti kentėjo nuo odos niežulio, plaukų slinkimo, galvos odos riebumo, gausesnio prakaitavimo. Taip pat šiuos studentus kur kas dažniau kamavo žvynelinė, nagų kramtymas, niežtintys bėrimai ant rankų bei trichotilomanija (liguistas potraukis pešioti plaukus). Tačiau nebuvo pastebėta ryšio tarp patiriamo streso lygio ir tokių odos problemų kaip spuogai, veido bėrimas, karpos ar kiti dariniai ant veido.
Tyrimo autorius daktaras Gilas Yosipovitch sako, jog šio tyrimo rezultatai labai svarbūs gydant būtent šios amžiaus grupės pacientus, besikreipiančius į specialistus dėl dermatologinių problemų.
Jis pabrėžė, kad gydytojai dermatologai būtinai turėtų pasidomėti, ar jų pacientai susiduria su psichologiniu stresu, antraip, neatsižvelgus į šį faktorių, vaistai problemoms spręsti gali būti parenkami netinkamai, o skiriamas gydymas – neefektyvus. Mokslininkas taip pat mano, kad tokiems pacientams turėtų būti skiriamas ne vien medikamentinis odos problemų gydymo būdas, bet ir siūlomos priemonės, galinčios padėti susidoroti su stresu.
