Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus nuo jaunystės iki vidutinio amžiaus kasmet priauga nuo 0,5 iki 1 kilogramo, todėl ilgainiui tai gali grėsti antsvoriu ar net nutukimu, rašoma CNN.
„Žmonės tikrai gali sumažinti nutukimo riziką daugiau vaikščiodami“, – sakė tyrimo autorius dr. Evanas Brittainas, Nešvilio Vanderbilto universiteto Medicinos centro Širdies ir kraujagyslių medicinos skyriaus docentas.
Tyrime taip pat nustatyta, kad vaikščiojimas teigiamai veikia turinčius lėtinių ligų ir būklių, tokių kaip „Diabetas, miego apnėja, hipertenzija, diabetas, depresija ir GERL (gastroezofaginio refliukso liga)“, – sakė E.Brittainas.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, jei kiekvieną savaitės dieną atsikelsite ir judėsite 21,43 minutės, rizika mirti nuo visų priežasčių sumažės trečdaliu. Šiuo metu suaugusiesiems per savaitę rekomenduojama užsiimti 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniais pratimais, tokiais kaip greitas ėjimas, šokiai, važinėjimas dviračiu, tenisas dviese ir vandens aerobika. Taip pat patariama ir dvi dienas per savaitę skirti raumenis stiprinančiai veiklai.
Sumažinkite nutukimo riziką žengdami daugiau žingsnių
Tyrime analizuoti vidutiniškai ketverių metų aktyvumo ir sveikatos duomenys, gauti iš daugiau nei 6000 Nacionalinio sveikatos instituto tyrimų programos dalyvių.
2022 m. spalio 10 d. žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame tyrime dalyvavę asmenys ne mažiau kaip 10 valandų per dieną nešiojo aktyvumo stebėjimo prietaisus ir leido tyrėjams kelerius metus naudotis jų elektroniniais sveikatos įrašais.
Tyrime dalyvavusių žmonių amžius svyravo nuo 41 iki 67 metų, o jų kūno masės indeksas buvo nuo 24,3, kuris laikomas sveiku svoriu, iki 32,9, kuris laikomas nutukimu.
Tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie per dieną nueidavo apie 8200 žingsnių rečiau susidurdavo su nutukimu, miego apnėja, rūgštiniu refliuksu ir dideliu depresijos sutrikimu.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad antsvorio turintiems dalyviams (kurių KMI svyruoja nuo 25 iki 29) rizika nutukti sumažėjo perpus, jei jie nueidavo 11 000 žingsnių per dieną. Iš tiesų, „dėl tokio žingsnių skaičiaus padidinimo per 5 metus 50 proc. sumažėjo bendras nutukimo atvejų skaičius“, – nustatyta tyrime.
Taikydami duomenis konkrečiam pavyzdžiui, autoriai teigė, kad asmenys, kurių KMI yra 28, galėtų 64 proc. sumažinti nutukimo riziką, jei per dieną nueitų nuo maždaug 6 000 iki 11 000 žingsnių.
Kokia 10 000 žingsnių nauda?
Tyrimo metu nustatyta, kad nauda sveikatai didėjo sulig kiekvienu žingsniu, tačiau didžiausias poveikis pasireiškė žengus 10 000 žingsnių – vėliau poveikis išnyko. Žingsnių skaičiavimas gali būti ypač svarbus žmonėms, kurie užsiima nestruktūruota, neplanuota fizine veikla, pavyzdžiui, namų ruoša, sodininkyste ir šunų vedžiojimu.
„Pažymėtina, kad nustatėme ryšį tarp atsitiktinių žingsnių (žingsnių, žengtų kasdieniame gyvenime) ir mažesnės vėžio ir širdies ligų rizikos“, – pažymėjo vienas iš tyrimo autorių Borja del Pozo Cruz, Pietų Danijos universiteto Odensėje docentas ir vyresnysis sveikatos mokslų tyrėjas Kadiso universitete.
B.Del Pozo Cruzas ir jo komanda neseniai paskelbė panašų tyrimą, kuriame nustatyta, kad 10 000 žingsnių per dieną ėjimas sumažina demencijos riziką 50 proc. Ankstesnio tyrimo duomenimis, vos 3 800 žingsnių per dieną rizika sumažėjo 25 proc.
Tačiau jei 30 minučių vaikščiojama sparčiu tempu, t. y. 112 žingsnių per minutę, rizika sumažėdavo maksimaliai – demencijos rizika sumažėdavo 62 proc. 30 minučių spartaus ėjimo taip pat nereikėjo eiti vienu metu – jį buvo galima paskirstyti per visą dieną.
Tyrimo metu taip pat nustatytas ryšys tarp žingsnių intensyvumo ir naudos sveikatai, „nors ryšiai buvo mažiau nuoseklūs nei su žingsnių skaičiumi“, teigė mokslininkai.
