Neretoje Europos Sąjungos šalyje sūriai nurodomi pagrindinių maisto produktų – druskos šaltinių – trejetuke (kartu su duona ir mėsos gaminiais).
Pagrindinėje sūrio žaliavoje – piene natrio yra natūraliai, tačiau sūris reikšmingu druskos šaltiniu tampa todėl, kad druskos pridedama gamybos metu. Druska reikalinga sūrių nokinimui ir brandinimui, ji stabdo bakterijų dauginimąsi ir suteikia sūriui malonų skonį; ji svarbi tiek sūrių gamybos technologijoje, tiek saugai užtikrinti.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pagal 2015–2016 m. atliktus laboratorinių tyrimų rezultatus vertino druskos kiekį skirtingose Lietuvos rinkai tiekiamų maisto produktų grupėse: duonos gaminuose, įvairių rūšių dešroje, sūryje, žuvies produktuose ir kt. Šįkart – apie druskos kiekį sūryje.
Dauguma žmonių žino, kad sūryje yra druskos, tačiau nustebs sužinoję, kad porcijoje kieto fermentinio sūrio druskos yra daugiau nei tokioje pat dydžio porcijoje bulvių traškučių.
Siekiant išsiaiškinti, kiek druskos yra Lietuvos rinkai tiekiamuose sūriuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti 259 sūrių ir jų gaminių tyrimai.
Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad fermentiniuose sūriuose druskos vidutiniškai yra 1,5 g / 100 g (svyravo nuo 0,75 iki 2,13 g / 100 g, tai yra 2,8 karto!).
Daugiausiai druskos yra sūriuose su mėlynuoju pelėsiu (vidutiniškai 3,2 g / 100 g), mažiausiai – varškės sūriuose (0,67 g / 100 g), keptuose varškės sūriuose – druskos daugiau (1,1 g / 100 g). Nenokintuose ir mocarelos tipo sūriuose druskos vidutiniškai yra atitinkamai 0,99 g / 100 g, ir 0,75 g / 100 g.
Palyginus 2015–2016 m. tyrimų duomenis su 2010–2012 m. institute atliktų tyrimų duomenimis, matyti, kad druskos kiekis fermentiniuose sūriuose nekito.
Sūris yra vienas tokių produktų, kuriems labai tikslingas maisto sudėties keitimas (reformuliavimas), kadangi palaipsniui mažinant druskos (o ir riebalų) kiekį, vartotojai to nė nepastebės, o sveikatai bus didelė nauda. Maisto sudėties keitimas (reformuliavimas) taikomas pramoniniu būdu gaminamiems maisto produktams. Keičiant maisto produktų sudėtį mažinama druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų), kad šie maisto produktai būtų palankesni vartotojų sveikatai.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad maisto produktų etiketėse pateikiamoje maistingumo deklaracijoje yra nurodoma, kiek druskos yra tame maisto produkte (100 g ar 100 ml) ir ragina vartotojus rinktis mažiau druskos turinčius produktus bei įvertinti, kiek konkretaus produkto jie suvalgo.
Siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto), šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos.
5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską, gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona).
