Lietuvos situacijai daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, sėslus gyvenimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis bei veiksmingo ir koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.
Tyrime „Euro Heart Index“ buvo vertinamos keturios svarbiausios 30-ies Europos šalių širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūros sistemų sritys: prevencija, procedūros, priežiūros prieinamumas ir rezultatai pagal 30 įvairių rodiklių.
„Ekspertų skaičiavimu, Lietuvoje suaugusiųjų nutukimo paplitimas siekia daugiau nei 25 proc. populiacijos, vienam vyresniam nei 15 metų asmeniui tenka daugiau nei 13 litrų alkoholio, o per dieną nesuvartojame rekomenduojamų 400 gramų vaisių ir daržovių.
Didžiulį susirūpinimą kelia ir dramatiškas mūsų šalies gyventojų nekoreguoto padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cholesterolio verčių paplitimą. Ekspertai įvertino ir perspektyvinius populiacijos kardiovaskulinei sveikatai nepalankius duomenis. Pavyzdžiui, fizinės kultūros pamokų skaičius Lietuvoje – vertinant vaikų fizinį aktyvumą, bendrojo lavinimo mokyklose yra nepakankamas ir vienas mažiausių tarp visų ES šalių“, – pagrindinius rizikos veiksnius vardija tyrimą pristačiusios Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius.
Tikisi išgryninti, ką tobulinti
Sveikatos apsaugos viceministrės Gintarės Šakalytės teigimu, tokie ekspertiniai tyrimai tai ne tik galimybė sužinoti realią situaciją šalyje ir palyginti su kitomis šalimis, bet ir išsiaiškinti, kurias sveikatos priežiūros bei prevencijos sritis reikia tobulinti.
„Mūsų tikslas, paskatinti žmones aktyviau naudotis valstybės siūlomomis nemokamomis prevencinėmis programomis. Visi turėtų žinoti, kad Lietuvoje 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų amžiaus moterys kartą per metus gali nemokamai išsitirti ir išsiaiškinti kokiai širdies ligų rizikos grupei jie priklauso bei gauti individualų sveikatos kontrolės planą.
Žinoma, ieškome būdų, kaip praplėsti turimas galimybes, siūlyti platesnį spektrą prevencinių paslaugų, o tuo pačiu ir paraginti žmones sveikiau gyventi, sportuoti, maitintis“, – sakė G.Šakalytė.
Vaikų fizinis aktyvumas nedžiugina
Lietuvos širdies asociacijos vadovas pažymėjo, kad pagal tam tikrus mums nepalankius įverčius išsiskiriame ne tik Europos kontekste, bet ir tarp kaimyninių valstybių. Be to, į indeksą pirmą kartą įtrauktas vaikų fizinio aktyvumo vertinimas, kuris mūsų šalyje, deja, nedžiugina.
„Jei mūsų šalyje suaugusiųjų nutukimas viršija 25 proc., tai kaimyninė Latvija su tokiomis problemomis nesusiduria. Tiesa, reikia paminėti, kad privalomas vaikų fizinis lavinimas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra mažesnis nei minimali rekomenduojama norma 600 val. per metus.
Tuo tarpu Lenkija pagal šį kriterijų atrodo tikrai gerai. Pagal alkoholio vartojimo statistiką, deja, taip pat pirmaujama tarp kaimynų – 13 litrų alkoholio nesuvartoja nei latviai nei lenkai“,– tyrimo rezultatus komentavo doc. R.Kubilius.
Būtina didinti visuomenės švietimą
Specialistų teigimu, realių pokyčių šioje srityje galima tikėtis imantis kompleksinių priemonių ne tik skatinant sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimo būdą, bet ir didinant prevencijos programų prieinamumą, visuomenės švietimą.
„Žinoma, Europos širdies indeksas ir Lietuvai tenkantis įvertis priverčia suklusti ir atkreipti sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į vyraujančias širdies ir kraujagyslių ligų problemas, ypač nepakankamą ir adekvatų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos valdymą.
Kartu tikime, jog jau vienuoliktus metus Lietuvoje vykdoma asiptominių didelės kardiovaskulinės rizikos pacientų prevencijos programa, pastaruoju metu stebimas didesnis pacientų sąmoningumas koreguojant rizikos veiksnius, gerai šalyje pradėjusi funkcionuoti ūminių galvos smegenų insulto ir miokardo infarkto klasterių sistema leis ateityje tikėtis geresnio Lietuvos širdies indekso įverčio“, – įsitikinęs Lietuvos širdies asociacijos vadovas doc. R.Kubilius.
