Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie žmonės natūraliai „klauso“ akimis. O tai gali atskleisti ankstyvus klausos praradimo požymius.
Kaip rašo „Science Alert“, paprastai, kai sveikatos priežiūros specialistas tikrina pacientą dėl klausos sutrikimų, jis patikrina jo ausis. Garsas, kuriuo pacientai pirmą kartą pajunta gryną toną, vadinamas jų klausos slenksčiu, o jei ši riba yra per didelė, tai gali reikšti, kad reikia klausos aparato.
Tačiau šio testo problema yra ta, kad jis užfiksuoja žmogaus klausos praradimą tik praėjus dešimtmečiui ar dviem nuo pirmųjų požymių atsiradimo.
Toronto universiteto ir Rotmano tyrimų instituto Kanadoje mokslininkai neseniai atliko išskirtinį tyrimą, kuris, kaip teigiama, gali padėti klausos sutrikimus diagnozuoti anksčiau.
Atidžiai stebėdami dalyvių akis, kai jie klausosi kalbos, psichologas Ericas Cui ir neurologas Björnas Herrmannas nustatė signalinį klausos sutrikimo požymį. Tyrimo išvados tokios: kuo žmogui sunkiau išgirsti, tuo labiau fiksuotas jo žvilgsnis.
Jau anksčiau tyrimai parodė, kad žmonių akys beveik nejuda, kai žmonės sunkiai galvoja. Pavyzdžiui, kai kas nors tikrina savo atmintį, jų akių judesiai susilpnėja beveik taip, lyg jie žiūrėtų į konkrečią vietą erdvėje.
Kanados mokslininkų tyrime atlikti trys eksperimentai parodė, kad panaši reakcija akyse vyksta ir klausant. T.y. stipriai sutelkiant dėmesį, kad pavyktų išgirsti garsą.
Tiesa, kadangi šįkart buvo tiriami jauno amžiaus žmonės (dalyviams buvo iki 30 m. ir jie manė, kad jų klausa gera), pasak mokslininkų, kitas logiškas žingsnis – patyrinėti vyresnio amžiaus žmonių grupę. Būtent jiems kyla didžiausia rizika prarasti klausą, tad ankstyva prastėjimo diagnostika būtų labai laukiamas dalykas.
„Žvelgiant iš klinikinės perspektyvos, kiti žingsniai, kuriuos reikėtų atlikti, – ištirti, ar akių judesiai taip pat rodo galimus klausos pakitimus vyresnio amžiaus žmonių grupėje, nes tai yra populiacija, kuriai mūsų naujas požiūris gali būti naudingiausias“, – sakė tyrėjai.
Taip pat planuojama ištirti ir tai, kaip akių judesiai reaguoja tuomet, kai tiriamieji jau naudoja klausos aparatus. Tai esą parodys, kiek iš tiesų žmonėms naudingas klausos aparatas.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Journal of Neuroscience“.
