Mokslininkai peržiūrėjo daugybės tyrimų duomenis. Iš viso į naują tyrimą įtraukti 143 592 žmonių duomenys. Mokslininkai atkreipė dėmesį į kitus rizikos faktorius, tokius kaip lytis, amžius, blogi įpročiai, ir juos izoliavo.
Paaiškėjo faktas, apie kurį mokslininkai jau kurį laiką diskutavo, - ilgos darbo valandos didina insulto riziką. Tačiau apie viską skaičiais:
- 1 224 tyrimo dalyviai patyrė insultą;
- 42 542 (29 %) pripažino turintys ilgas darbo dienas;
- 14 481 (10 %) teigė, kad kasdien daug dirba jau daugiau nei 10 metų;
- Insulto rizika daug dirbantiems yra 29 % didesnė nei likusios populiacijos dalies;
- Insulto rizika daug dirbantiems daugiau nei 10 metų yra 49 % didesnė nei likusios populiacijos dalies.
„Ilgos darbo valandos“ yra subjektyvi sąvoka, tačiau mokslininkai ją apibrėžė kaip bent 50 dienų per metus, kuomet dirbama daugiau nei 10 valandų per parą.
Kodėl ilgos darbo valandos didina insulto riziką? Mokslininkai tiksliai negali pasakyti, tačiau tai yra susiję su stresu ir laiko trūkumu.
Kuomet žmogus sportuos, jei dirba po 10 valandų per dieną? Jei dirba fizinį darbą, kuomet jis spės pailsėti ir išgyti? Jei darbas protinis, kiek laiko reikia, kad žmogus atsistatytų po streso kupinos dienos?
Ilgos darbo valandos tiesiog neleidžia pasirūpinti savimi ir išvargina taip, kad per poilsio valandas žmogus nespėja atsistatyti.
Ankstesni tyrimai parodė, kad ilgos darbo valandos mažiau kenkia įmonių vadovams, vadybininkams, verslų savininkams ir ūkininkams. Mokslininkai teigia, kad taip greičiausiai yra dėl lanksčių darbo valandų bei geresnių sąlygų. Nepriklausomumas taip pat gali padėti sumažinti ilgų darbo valandų daromą žalą. Ūkininkams tikriausiai padeda ir tai, kad jie daug laiko praleidžia lauke.
Mokslininkai pataria stengtis organizuoti savo darbą taip, kad dienoje dar liktų laiko poilsiui. Taip pat vertėtų vengti streso, žalingų įpročių, daugiau judėti ir reguliariai tikrintis sveikatą.
