„Žmonės labiau pradėjo vertinti tempimą kaip būdą, kuris naudingas jų sveikatai ir gerovei, tai panašu į fizinę terapiją ar chiropraktiką“, – sakė sveikatingumo konsultantas, vienas iš tempimo klubų prezidentų Verdine'as Bakeris.
Palengvina lėtinį skausmą ir sustingimą
Pasak sveikatingumo ekspertų, tempimo pratimai neabejotinai gerina lankstumą, laikyseną, judesių diapazoną, mažina stresą ir traumų riziką. Tempimas padeda sumažinti skausmą ir kūno sustingimą, pagerinti miego kokybę.
Tad nenuostabu, jog ypač pandemijos metais, anot sveikatingumo konsultanto ir sportininko V.Bakerio, pagausėjo tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių, užplūdusių sporto klubus ir iš naujo atradusių tempimo naudą: „Pastebėjome, jog ypač daug žmonių dėl ilgo nejudrumo ir sėdimo darbo turi judėjimo sutrikimų, nervinio pobūdžio raumenų skausmų. Ne vienas klientas skundžiasi apatinės nugaros dalies ir kaklo skausmais.“
Nors daugelis gali savarankiškai atlikti tempimo pratimus, tačiau yra tokių giluminių vietų kūne, kurių paprastais tempimo pratimais nepasieksi, todėl reikalinga profesionali pagalba, teigė Niujorke įsikūrusios tempimo klubo įkūrėjas Jeffas Branniganas.
Ką sako mokslas?
Neseniai atliktas tyrimas dėl aktyvaus pagalbinio tempimo programos poveikio vyresnio amžiaus žmonėms parodė, kad ši tempimų programa padėjo padidinti jų judesių diapazoną, mobilumą bei funkcinę galią (kontrolinė tyrimo grupė lankė užsiėmimus, kuriuose reikėjo tik nedidelio fizinio aktyvumo).
Ilinojaus valstijos universiteto studijoje teigiama, kad propriocepsinis neuroraumeninis palengvinimas – specifinė tempimo technika – pagerino šlaunies užpakalinės dalies (hamstringų) lankstumą, nesvarbu, ar ši technika buvo atliekama su specialisto pagalba ar be jos. Trečiasis tyrimas, paskelbtas Tarptautiniame sporto fizinės terapijos žurnale, taip pat atskleidė tempimo pratimų naudą.
Nuolatinis sėdėjimas – lyg tiksinti bomba
Ekspertų komisija dar svarsto, ar tempimas su profesionalo pagalba yra geresnis už tempimą, kurį žmogus atlieka savarankiškai, teigė Nacionalinio biomechanikos instituto, įsikūrusio Kalifornijoje, įkūrėjas Rami Hashishas: „Bet tai nereiškia, kad pagalbinis tempimas nėra vertingas. Daugeliui trūksta žinių, kaip atlikti pratimus taisyklingai, be to, kai kuriems sunku nuosekliai laikytis rutinos, t. y. reguliarumo. Vienkartinis tempimas daug naudos neduos, reikia tai daryti nuolat.“
Pasak vieno iš sporto klubų įkūrėjų J.Brannigano, dauguma žmonių per daug sėdi, o tai yra viena pagrindinių priežasčių susirūpinti savo sveikata: „Nuolatinis sėdėjimas – tarsi tiksinti bomba. Jei palyginsime stresą, kurį sėdėjimas sukelia nesportuojančiam kūnui, su stresu, kurį patiria sportininkas, – skirtumas didelis, mat padėti sportininkui yra daug lengviau, jo kūno įtampa kyla iš veiklos ir judėjimo.“
Ar tempimas, padedant sveikatos instruktoriams, tėra dar viena šiuolaikinė mada, anot sveikatingumo konsultanto V.Bakerio, kol kas sunku pasakyti, tačiau, jo įsitikinimu, vis daugiau žmonių „prisijaukins“ tempimo pratimus dėl jų didžiulės naudos.
„Žmonės pastebėjo, kad nuoseklus tempimas padėjo pagerinti jų mobilumą, lankstumą ir judesių diapazoną, o tai leido jiems sugrįžti prie to, kas džiugina, pavyzdžiui, leistis į žygius ar žaisti golfą. Mėgstamas veiklas daugelis buvo nutraukę dėl juntamų skausmų. Tad, jei tempimas leidžia daryti tai, ką mėgstate, tęskite tai!“ – patikino jis.
