„Arimex“ iniciatyva atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė, t. y. 54 proc. apklaustųjų pavasarį patiria nuovargį ir energijos trūkumą, 44 proc. pasireiškia nervingumas ir nuotaikos svyravimai.
Beveik kas trečią (31 proc.) vargina jautrios, pavargusios akys, 29 proc. greitas peršalimas ir neatsparumas virusams, 27 proc. odos problemos (sausumas ar spuogai), 22 proc. susilpnėję plaukai ir nagai, 13 proc. per žemas, per aukštas ar nestabilus kraujospūdis. Jokių pastebimų pokyčių nejaučia tik 20 proc. apklaustųjų.
„Tai, kad tiek daug Lietuvos gyventojų pavasarį jaučia savijautos ar sveikatos pablogėjimą, nėra keista, nes gyvename šaltoje klimato zonoje ir žiemą mūsų fizinis aktyvumas bei mityba pasikeičia.
Be to, trūksta saulės, mažiau laiko praleidžiame lauke, taigi pristinga biocheminiams organizmo procesams būtinų medžiagų“, – sako sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Olga Dzindzeleta, pirmojo žaliavalgių restorano „RawRaw“ įkūrėja.
Apklausa rodo, kad dauguma žmonių (49 proc.), kuriems išryškėja pasikeitusios savijautos ar sveikatos požymiai, griebiasi papildų – vitaminų ir mikroelementų, o trečdalis (31 proc.) stengiasi apsieiti be jų ir koreguoja racioną.
19 proc. šias problemas sprendžia kreipdamiesi pagalbos į sveikatos specialistus, tuo tarpu jokių priemonių taisyti pavasarį pablogėjusią savijautą nesiima 26 proc. Lietuvos gyventojų.
Taip pat skaitykite: 10 superproduktų, kurie pagerins atmintį ir nuotaiką
Nuovargį ir energijos trūkumą, kaip intensyviausią pokytį nurodė 62 proc. patiriančių savijautos pokyčius.
„Jei savo valgiaraštį peržiūrėtume žiemos pradžioje ir sąmoningai vartotume daugiau reikalingų produktų, tikėtina, kad pavasarį daug mažiau mūsų susidurtų su nepageidaujamais savijautos pokyčiais. Tačiau jei nesiimame jokių priemonių, tokia būklė gali užsitęsti ir atsistatymas bus ilgesnis“, – sako O. Dzindzeleta.
Nuovargį ir energijos trūkumą, kaip intensyviausią pokytį nurodė 62 proc. patiriančių savijautos pokyčius. Pasak žaliavalgės, viena iš šio sutrikimo priežasčių – magnio trūkumas. Praturtinti savo racioną magniu, pasak žaliavalgės, galima gardinant valgius sezamo sėklomis, anakardžių riešutais, kokosų drožlėmis. Tuo tarpu normaliai nervų sistemos veiklai svarbus vitaminas B2, kurio nevartojantiems gyvūninės kilmės produktų galima gauti iš mielių, lapinių daržovių, avižų ir grikių kruopų, žirnių, grūdų daigų, kriaušių.
Antras pagal intensyvumą patiriamas pokytis yra greitas peršalimas ir neatsparumas virusams (31 proc.), kurį nulemia sumažėjęs imunitetas. Jam didelę įtaką turi vitaminas C, kurio šaltinis – juodieji serbentai, erškėtuogės, obuoliai ir šilauogės, kuriuos ne sezono metu galima naudoti džiovintus. Taip pat normaliai imuninės sistemos veiklai svarbus ir varis, kurio šaltinis gali būti mangai.
Išsaugoti normalų regėjimą padeda vitaminas A, kurio turtingi abrikosai ir vyšnios, geltonos ir oranžinės daržovės, špinatai, petražolės, svogūnų laiškai, o normalią plaukų būklę – selenas, kurio gausu bertoletijų riešutuose, taip pat česnakuose, grybuose, grūduose.
Taip pat skaitykite: Kokie maisto produktai yra didžiausi depresijos priešai
„Apskritai apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos padeda vitaminas E, kurio turtingos saulėgrąžų sėklos, žemės ir lazdynų riešutai, migdolai, obuoliai“, – sako O. Dzindzeleta.
Jos teigimu, mūsų savijautai labai svarbus deguonis, kurį iš plaučių į visus audinius perneša eritrocitai, todėl reikia nepamiršti apie geležies įtaką normaliai raudonųjų kraujo kūnelių kraujodarai ir hemoglobino susidarymui. Jos šaltinis gali būti džiovintos datulės, persikai, slyvos, ananasai, moliūgų sėklos, goji uogos. Beje, datulės turi ir kalio, kuris padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
„Atskiri maisto produktai nėra panacėja – svarbu subalansuoti mitybą ir jos laikytis, harmoningai derinti fizinį krūvį, darbo ir poilsio režimą. Ne paskutinėje vietoje teigiamos nuostatos, darnus santykis su aplinka ir aplinkiniais, pozityvi nuotaika“, – sako žaliavalgių restorano savininkė.
Internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 1001 15–59 metų respondentas, pagal „Snapshots“ metodologiją atlikta š. m. kovo 23–31 d.
