Ištyręs padėtį per 160 socialinių globos įstaigų, Seimo kontrolierius apgailestaudamas pažymi, kad vis dar daugumoje šalies socialinės globos įstaigų jų gyventojų psichologinių paslaugų poreikis apskritai nepripažįstamas, o psichologinės paslaugos neprieinamos.
Seimo kontrolierius visų pirma pastebi, jog tam, kad būtų užtikrinta gyventojo socialinė gerovė ir suteikta savalaikė psichologinė pagalba, turi būti atliekamas asmens psichologinės pagalbos poreikio vertinimas. Vis dėl to tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai globotinių psichologinės pagalbos poreikis nustatomas darbuotojams stebint jų elgesį arba pagal gydytojo rekomendaciją, tačiau specializuotos metodikos, kaip turėtų būti vertinamas socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinės pagalbos poreikis, nėra. Seimo kontrolierius apgailestauja, kad psichologinė pagalba vertinama tik kaip dedamoji socialinės globos dalis.
„Senyvo amžiaus arba negalią turintys asmenys, kurie niekada nėra bendravę su psichologu, ne visada geba patys adekvačiai suvokti psichologinės pagalbos poreikį, nes dažnai tai jiems asocijuojasi su psichikos ligomis ar medikamentų paskyrimu. Susirūpinti verčia tai, kad tyrimo metu pastebėjome ydingą praktiką, kuomet psichologinių paslaugų vertinimą atlieka psichologinio išsilavinimo neturintys asmenys, o tai gali ne tik daryti neigiamą įtaką gyventojo emocinei būsenai, bet ir psichologinių paslaugų poreikio netinkamam identifikavimui“, – susirūpinęs teigia Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
Be to, Seimo kontrolierius pastebi, kad, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, socialinės priežiūros paslaugos apima psichosocialinę pagalbą, kuri apibrėžiama kaip socialinės, psichologinės, sielovados pagalbos suteikimas ir organizavimas asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems stiprių emocinių išgyvenimų, ir jų šeimoms, artimiesiems.
Vis dėlto tuo metu, kai buvo atliekamas tyrimas, galiojančiuose teisės aktuose sąvokos „psichologas“, „psichosocialinė pagalba“, „sielovados specialistas“ ir „sielovada“ nėra apibrėžtos, taip pat nėra numatyta, kokius reikalavimus turi atitikti psichologas ir sielovados specialistas.
Socialinės globos įstaigose galinčių dirbti psichologų veiklos sąlygos teisės aktuose nėra nustatytos, o tai lemia ne tik praktines problemas, bet taip pat neigiamai veikia ir socialinės globos įstaigose gyvenančius vyresnio amžiaus asmenis bei psichikos arba proto negalią turinčius asmenis, nes jie negauna psichosocialinės ar psichologinės pagalbos arba gauna ją netinkamą. Vis dėlto Seimo kontrolieriaus atkreipė dėmesį ir į tai, kad kelios socialinės globos įstaigos tyrimo metu pateikė informaciją, jog psichologas jose nedirba, tačiau yra sielovados arba dvasinio tobulėjimo darbuotojų, atliekančių psichologo funkcijas.
Sielovados specialistas, dvasininkas kvalifikuoto psichologo atstoti negali ir jo pakeisti neturėtų.
„Nors sielovados paslaugų kai kurių globos įstaigų gyventojai, ypač religingieji, neabejotinai pageidauja, tokia paslauga jiems reikalinga, tačiau, manytina, jog psichologinės pagalbos paslaugos bei sielovada, nors abi šios paslaugos ir yra nukreiptos į asmens vidinių psichikos procesų analizavimą ir gali papildyti viena kitą, neturi būti tapatinamos.
Lietuvos psichologų sąjungos atstovų nuomone, sielovados specialistas, dvasininkas, neturintis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais pripažinto psichologo išsilavinimo ir neužsiimantis psichologo profesine veikla, kvalifikuoto psichologo atstoti negali ir jo pakeisti neturėtų“, – pastebi Seimo kontrolierius.
Svarbu ir tai, kad iš tiesų už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą atsako savivaldybės, kontroliuodamos bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Vis dėl to pastebėtina, jog tik 15 proc. globos įstaigų informavo, kad jos kreipėsi arba artimiausiu metu ketina kreiptis į savivaldybę dėl nemokamų psichologo konsultacijų, bendradarbiavimo sutarties su visuomenės sveikatos biuru pasirašymo, mokymų įstaigos darbuotojams organizavimo ir finansinės paramos tokiai veiklai, įskaitant projektus, skyrimo. Dalis savivaldybių tyrimo metu patvirtino, kad gyventojų psichologinių paslaugų poreikis patenkinamas tik iš dalies arba nepatenkinamas dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo.
„Persikėlimas gyventi į socialinės globos namus vyresnio mažiaus asmenims arba asmenims su negalia yra emociškai labai sudėtingas procesas, nes pakinta asmens aplinka, atsiranda tam tikros naujos gyvenimo socialinės globos įstaigoje taisyklės, prie kurių reikia prisiderinti, priprasti. Itin svarbu, kad visi šiuo, emociškai sunkiu, periodu asmenį supantys socialinės globos įstaigos darbuotojai turėtų atitinkamų psichologinių žinių ir specialių bendravimo gebėjimų, kas padėtų užtikrinti sklandesnį ir spartesnį į socialinės globos įstaigą persikėlusio asmens adaptacijos procesą“, – nerimauja Seimo kontrolierius.
Seimo kontrolierius teigia, kad praktikoje įstaigų darbuotojai nevienodai reaguoja į įvairų globotinių elgesį, neturi įgūdžių, kaip elgtis kilus konfliktui tarp gyventojų ar susidarius kitoms gyventojų socialinę gerovę neigiamai veikiančioms situacijoms. Dėl itin plataus socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinių poreikių spektro būtina ne tik užtikrinti psichologo paslaugų prieinamumą socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, tačiau ir nuolat kelti globos įstaigų darbuotojų kvalifikaciją konfliktų, patyčių, smurto ar kitokio netinkamo elgesio bei savižudybių prevencijos srityse, taip pat tobulinti įgūdžius, kurie padėtų profesionaliai valdyti agresyvų asmens elgesį, suteikti asmeniui emocinę pagalbą.
Įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, Seimo kontrolierius atkreipė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį į būtinybę išsiaiškinti, ar senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia socialinės globos įstaigų, kurių steigėja yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyventojams yra prieinamos psichologų paslaugos, ir nustatyti šių paslaugų poreikį bei prisidėti užtikrinant psichologinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą tokių globos įstaigų gyventojams.
Seimo kontrolierius taip pat pabrėžė būtinybę patvirtinti suaugusių asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo metodiką psichologams, be kita ko, užtikrinti, kad toks vertinimas būtų atliekamas tik dalyvaujant atitinkamą psichologinį išsilavinimą turintiems specialistams (psichologams). Seimo kontrolierius taip pat pateikė su tuo susijusias rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėms bei suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigoms.
