Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tyrimas: pusė šalies gyventojų savo psichinę sveikatos būklę vertina neigiamai. Kuriuos žmones būklė netenkina labiausiai?

Nežinomybė ir susirūpinimas dėl savo bei šeimos narių sveikatos – vieni dažniausių jausmų, kuriuos šiandien dėl koronaviruso pandemijos ir įsivyravusio karantino išgyvena didžioji dalis šalies gyventojų. Tyrimai rodo, jog daugiau nei pusė Lietuvos piliečių savo psichinę būseną vertina blogai. Psichologė psichoterapeutė įspėja, jog šiuo įtemptu laikotarpiu stebėti savo sveikatą ir atkreipti dėmesį į neraminančius simptomus – itin svarbu.
Senjorai
Senjorai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Affidea Lietuva“ atliktos gyventojų apklausos rezultatai parodė, jog keturi iš dešimties (39 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų savo psichinę būseną šiuo metu vertina vidutiniškai, o net šeštadalis (16 proc.) – blogai. Kad yra nepatenkintos savo emocine sveikata dažniau nurodė moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį ir pensininkai.

Pasak klinikos psichologės psichoterapeutės Irenos Masiulienės, stresą be išimties patiria visi žmonės, nepriklausomai nuo gyvenimo įvykių ar jų amžiaus, tačiau pandemija bei karantinas tapo rimtu emociniu išbandymu, kurį įveikti be pagalbos gali būti itin sudėtinga.

„Neaiški padėtis dėl pandemijos pabaigos ir neapibrėžtumas dėl karantino suvaržymų bei grėsmė susirgti koronaviruso infekcija stipriai veikia bene kiekvieno žmogaus savijautą, fizinę ir psichinę sveikatą. Kai kuriems jų atsinaujina arba iki netoleruojamo lygio sustiprėja ankstesnės baimės ir nerimo problemos“, – aiškina psichologė psichoterapeutė ir priduria, kad patiriant stresą, gali būti stebimas padažnėjęs kvėpavimas, širdies plakimas, padidėjęs prakaitavimas ir net pakilęs kraujospūdis.

Anot I.Masiulienės, asmenys, turintys psichinių sutrikimų, dažniausiai išgyvena gausybę skirtingų emocijų. Tam įtakos turi sumažėję psichiniai žmogaus resursai, jaučiamas asmenybinis nerimastingumas bei mažesni įgūdžiai konstruktyviai susitvarkyti su aplinkos stresorių poveikiu.

„Dažnai tokį asmenį lydį visas spektras įvairių emocijų: nerimas, įtampa, irzlumas, liūdesys, bejėgiškumas, ryškus jėgų trūkumas, netgi pyktis ar įniršis. Kai minimos organizmo reakcijos yra jaučiamos ilgą laiką ir jų intensyvumas tampa pernelyg stiprus, yra svarbu nieko nelaukiant ieškoti specialistų pagalbos“, – pažymi I.Masiulienė.

Atpažinti organizmo siunčiamus ženklus ir laiku užkirsti kelią tolimesniam psichikos sunkumų ar sutrikimų vystymuisi gali padėti specialisto konsultacija ir ankstyvoji diagnostika. Individualių pokalbių metu ar/ir vartojant paskirtus medikamentus dalis jaučiamų simptomų gali visiškai išsispręsti. Laiku suteikta pagalba gali ne tik padėti, bet neretai ir išgelbėti žmogų nuo pražūtingų sprendimų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“, 2021 metų sausio 15–19 dienomis. Jo metu apklausti 529 18–74 metų amžiaus gyventojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų