Pasak kompanijos VELUX pranešime žiniasklaidai, įmonė, bendradarbiaudama su akredituotais tyrimų partneriais, nuo 2015 metų tiria Europos būsto fondo būklę ir rengia „Sveikų namų barometrą“. Juo siekiama atkreipti dėmesį į pastatus, kuriuose gyvename ir dirbame, o taip pat į tai, kokią įtaką mūsų sveikatai turi mūsų namų mikroklimatas. Ir, tiesą sakant, šiemetinio tyrimo rezultatai nėra džiuginantys. Jame teigiama, kad patalpų mikroklimato pavojai, tokie kaip drėgmė ir pelėsis, per didelis triukšmas, šaltis ar dienos šviesos trūkumas yra gana dažna Lietuvos gyventojų problema – net keturi iš dešimties mūsų šalyje gyvenančių žmonių susiduria su bent vienu iš šių pavojų.
Šalčio ir tamsos namuose poveikis mūsų savijautai
„Akivaizdu, kad šaltuoju metų laiku daug laiko praleidžiame patalpose. Atlikdami šį tyrimą siekėme plačiau įvertinti ryšį tarp patalpų mikroklimato ir tų patalpų gyventojų fizinės ir psichinės savijautos. Vienas iš tokių aspektų –pasitenkinimas gyvenimu. Tam galima naudoti naują, bet pripažintą metodą – Gerovės vertinimo analizę (GVA)“, – sako Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.
Pasak pašnekovo, tyrimų duomenys rodo, kad šildymo trūkumas, šaltis turi beveik dvigubai didesnę įtaką suvokiamai
gerovei ir pasitenkinimui gyvenimu nei atsiskyrimas nuo partnerio. Šie skaičiai akivaizdžiai iliustruoja faktą, kad prastas patalpų mikroklimatas „kaltas“ ne tik dėl prastesnės fizinės sveikatos, bet ir blogesnės psichinės savijautos. Asmenys, kenčiantys nuo visų keturių patalpų mikroklimato pavojų (drėgmės, šalčio, triukšmo, šviesos trūkumo), beveik penkis kartus dažniau sako, kad jaučiasi nelaimingi lyginant su nepatiriančiais šių rizikos veiksnių.
Dar vienas svarbus mūsų geros savijautos veiksnys – šviesa patalpose. Ekspertai teigia, kad natūrali šviesa namuose gali pagerinti nuotaiką, padėti susikaupti, jaustis energingais. Šviesos trūkumas gali sukelti depresiją, sezoninius nuotaikos sutrikimus, nerimą, nusivylimą. Per pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai parodė, kad šviesa taip pat turi tiesioginį antidepresinį poveikį, nes stimuliuoja nuotaiką reguliuojančius smegenų centrus.
Padėti gali aktyvus laisvalaikis ir įdomi veikla
Šias problemas jau pastebi ir psichologai bei psichoterapeutai.
„Tamsiuoju metų laiku tikrai padaugėja besikreipiančių klientų, kartais net grįžta tie, su kuriais jau buvome atsisveikinę. Kai tamsu ir šalta, žmonėms trūksta serotonino ir nepakanka vitamino D, organizmas gamina daugiau melatonino (miegą skatinančio hormono), slegia tamsa, sumažėja teigiamų įspūdžių, su kuriais asocijuojasi vasara, pavyzdžiui, atostogos, iškylos su draugais, gali paaštrėti vadinamoji sezoninė depresija“, – dalijasi pastebėjimais psichologė Inga Būdvytytė.
Pasak pašnekovės, šaltuoju, tamsiuoju metų laiku sumažėja ir mūsų darbingumas: iš namų išeiname dar neprašvitus, dėl to sunkiau išlikti budriems, išsijudinti, atsiranda abejingumas, sunku sutelkti dėmesį, o grįžtame, kai jau vėl tamsu. Taigi, pasidžiaugti dienos šviesa praktiškai nelieka laiko. O jei tenka dirbti patalpose be langų ir dar taupant šviesą – situacija ar liūdnesnė.
Šviesa mums labai svarbi. Pirmiausia, ryte ji gali padėti išsibudinti ir suteikti žvalumo, nes sureguliuoja mūsų cirkadinį ritmą. Juk vasarą, pabudę šviesoje, jaučiamės žvalesni nei tuo pačiu metu atsikėlę žiemą. Atlikti tyrimai rodo, kad specialios lempos gali padėti sezoninės depresijos atveju, nes skatina smegenis gaminti mažiau melatonino, nuo kurio jaučiamės mieguisti ir apsnūdę, ir išskirti daugiau serotonino, kuris gerina nuotaiką.
Kaip dar galime sau padėti?
„Reikėtų stengtis kuo daugiau laiko praleisti gryname ore (ypač, kai dar šviesu), tai suteikia žvalumo ir energijos, skatina teigiamą mąstyseną. Pavyzdžiui, šiauriečiai yra visai laimingi atėjus žiemai, jie tuo džiaugiasi ir mėgaujasi, be to, žiema netrunka amžinai. Verta ir sportuoti, nes tai irgi gali pagerinti nuotaiką.
Be to, tamsa ir šaltis dažnai skatina apetito padidėjimą, tad padirbėti sporto salėje naudinga ir dėl to, kad nepradėtų liūdinti dar ir antsvoris. Taip pat svarbu susigalvoti teigiamų užsiėmimų – dažniau susitikti su draugais, lankytis teatruose, muziejuose. Padėti gali ir vitamino D papildai. Žinoma, nereikia persistengti ir stengtis nuolat kažką veikti. Jei organizmas to reikalauja, leiskite sau pailsėti, pasimėgauti proga jaukiai įsitaisyti su knyga ir niekur neskubėti. O jei neigiama nuotaika slegia taip, kad vienam susitvarkyti per sunku tada jau reikėtų kreiptis į specialistus“, – pataria psichologė.
