Naujas normas teisės aktu nustatė 2016-aisiais sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Juras Požela, tačiau jos, kaip privalomos, įsigaliojo tik dabar.
VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus. Šie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t. t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas.
Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis apie 200 kcal per parą kiekvienai amžiaus grupei. Dabar 1–3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma – 1200 kcal, o 4–6 m. – 1500 kcal per 5 valgymus. Siekiama, kad ant vaikų stalo būtų mažiau tuščių kalorijų, bet daugiau kokybiškesnio ir sveikatai palankesnio maisto.
Mažiau cukraus
Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių.
Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45–60 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono – ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės.
„Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis produktuose, gėrimai būtų nesaldinti, o vaisių ir uogų porcija būtų teikiama bent 2 kartus per dieną“, – sako R.Bogušienė.
Daugiau skaidulinių medžiagų
Pagal naująjį teisės aktą skaidulinių medžiagų nuo 1 metų amžiaus rekomenduojama gauti 8,0–12,5 g 1000 kcal energijos. Su amžiumi vaikų suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą. Suaugusiesiems per parą skaidulinių medžiagų rekomenduojama gauti 25–35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos.
Anksčiau skaidulinės medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos.
„Vartojant daugiau nerafinuotų produktų, daržovių, vaisių ir uogų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų, ilgiau išlieka sotumo jausmas, geriau funkcionuoja virškinimo sistema“, – skaidulinių medžiagų naudą vardija R.Bogušienė.
Transriebalams – raudona šviesa
Riebalai 7‒12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti 30–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, 12–24 mėn. amžiaus – 30–35 proc., 2 metų amžiaus ir vyresniems – 25–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijas. Sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, pagrindiniai vaikų gaunami riebalai turi būti iš nesočiųjų riebalų, (pagrindas – augalinės kilmės šaltiniai).
Pasak R.Bogušienės, į vaikų valgiaraštį reikia įtraukti nerafinuotus augalinės kilmės aliejus (ypač tyrą alyvuogių aliejų, saulėgrąžų ir kita) šaltų patiekalų praturtinimui. Pusrytinės košes gardiname nerafinuotais augalinės kilmės aliejais arba sviestu. Terminiam apdorojimui naudojamas tam skirtas augalinės kilmės aliejus. Mėsa naudojama liesesnė, žuvis pakaitomis liesa ir riebi, o pieno produktai pusriebiai. Didžioji dalis patiekalų – tausojantys, negruzdinti ir neskrudinti.
Dėmesys druskos vartojimui
Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai su maistu per dieną suvartoja 8,75 g druskos (rekomendacijos per parą – vidutiniškai 1 arbatinis šaukštelį, t. y. ne daugiau kaip 5 g).
Valgomosios druskos vaikams iki 2 metų amžiaus turi būti suvartojama ne daugiau kaip 2 g 1000 kcal energijos, 2–10 metų amžiaus – ne daugiau kaip 3–4 g per parą, 10 metų amžiaus ir vyresniems ‒ ne daugiau kaip 5–6 g per parą.
Pasak R.Bogušienės reikia nepamiršti, kad papildomas sūdymas yra viena, o natūraliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos.
