Bent jau taip teigia ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai, kurie raugia pačius įvairiausius vaisius ir daržoves. Jų asortimentas gausus ir daugelį gali nustebinti: agurkai, paprikos, visų rūšių kopūstai, aitriosios paprikos, moliūgai, česnakai, slyvos, kriaušės, obuoliai, pomidorai, šparaginės pupelės, smidrai, kukurūzai, įvairios mišrainės, kimchi ir daugybė kitų.
„Raugti įvairias daržoves sugalvojome labai paprastai – esame ūkininkai ir auginame jų įvairiausių. Pabandėme užraugti vienas, kitas, ir taip įsivažiavome“, – pasakoja Dalia Abukauskienė.
– Kokius vaisius ir daržoves raugiate?
– Raugiame pačias įvairiausias daržoves ir vaisius – viską, ką auginame. Dabar asortimente turime 20 daržovių, taip pat raugiame ir daržovių mišraines – tarkuotas ar pjaustytas. Dar nebandžiau užraugti vyšnių ir trešnių, tačiau pamėginsiu kitais metais. Man pačiai labai skanu slyvos, kriaušės, obuoliai – pastarieji raugiami jau nuo senų laikų.
– Ar žmonės nustemba pamatę tokį asortimentą?
– Daugelis jau pripratę, nes daržoves ir vaisius raugiame jau keletą metų. Vieni žmonės valgo dėl to, kad skanu, kiti raugintus produktus renkasi dėl to, kad tai labai sveika. O ar gali būti kas geriau, kai skanu ir dar sveika?
– Ką žmonės labiausiai mėgsta?
– Pastebėjome, kad labiausiai patinka asorti – kiekvienas turi savo skonį, todėl pagal jį ir išsirenka mėgstamas daržoves ir vaisius, susikuria savo rinkinį. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad raugintas daržoves ir vaisius labai pamėgęs jaunimas.
Labai svarbu tinkamai padaryti sūrymą – vieniems produktams druskos reikia mažiau, kitiems daugiau, todėl paprasčiausias patarimas – ragaukite.
– Koks jums skaniausias raugintas produktas?
– Labai skanūs lapkotiniai, gumbiniai salierai, slyvos. Kai pradėjome raugti, nė vieno produkto skonis nebuvo žinomas, todėl buvo įdomu ir skanu atrasti. Pabandėme raugti smidrus – kelis kartus nepavyko, tačiau dabar atradome geriausią receptą.
Mes visada sugalvojame naujovių ir niekada nepasiduodame. Jeigu kartą nepavyko užraugti, vadinasi, mėginsime dar kartą. Ir kitiems patariu bandyti raugti ir nebijoti – svarbiausia, ragauti.
– Per kiek laiko įrūgsta daržovės ir vaisiai?
– Labai skirtingai – viskas priklauso nuo dydžio, struktūros, konsistencijos. Turbūt ilgiausiai rūgsta česnakai – iki trijų mėnesių, taip pat – pomidorai. Minkštesni vaisiai ir daržovės įrūgsta per mėnesį, mišrainės – per porą savaičių.
– Kokias taisykles reikia žinoti, kad patiems pavyktų užsiraugti norimų daržovių ar vaisių?
– Receptų yra pačių įvairiausių. Tačiau pirmiausia reikia išlaikyti tinkamą temperatūrą. Kai sudedame daržoves ar vaisius į sūrymą, reikia kurį laiką laikyti šiltai, o kai įrūgsta, pradeda putoti, rūgti, reikia perkelti į vėsesnę temperatūrą, kuri visada turi siekti 0–6 laipsnius šilumos. Kitaip rauginto produkto ilgai neišlaikysime – tai svarbu kokybei ir skoniui.
Labai svarbu tinkamai padaryti sūrymą – vieniems produktams druskos reikia mažiau, kitiems daugiau, todėl paprasčiausias patarimas – ragaukite. Mes naudojame savo užsiaugintus prieskonius – juozažoles, dašius, bazilikus ir kitas prieskonines žoles. Krapai, česnakai tinka kone visoms raugintoms daržovėms, tad žiūrėti labiausiai reikia pagal savo skonį. Pastebiu, kad žmonės vis daugiau patys raugia, išbando, o vėliau ir savo receptais pasidalija.
– Kiek laiko galioja įrūgę produktai?
– Tai natūralus ir saugus produktas, o jo galiojimo laikas priklauso nuo ragavimo – jeigu skoninės savybės geros, tai jis tinkamas vartoti. Laikomi geromis sąlygomis rauginti produktai galioja tikrai ilgai – kelis mėnesius ir pusmetį. Svarbu vėsi temperatūra.
Mitybos specialistės, tinklaraščio sulieknek.lt autorės Vaidos Kurpienės komentaras
„Žmonės klaidingai galvoja, kad raugti galima tik agurkus ar kopūstus. Raugti galite viską, ypač daržoves, kurios yra kietos – tai burokėliai, žiediniai kopūstai, morkos, cukinijos, moliūgai ir kitos. Daugelis dar įsivaizduoja, kad raugti daržoves galime tik medinėse statinėse. Iš tikrųjų puikiai tinka paprasčiausi įvairaus dydžio stiklainiai, todėl net ir butuose gyvenantys žmonės gali lengvai užsiraugti norimų daržovių. Tam galite naudoti ir litro dydžio stiklainius, raugti nesmulkintas arba smulkintas daržoves, jų mišinius, mišraines.
Rauginimas – vienas geriausių konservavimo būdų, kuris mums, gyvenantiems tokioje klimato juostoje, idealiai tinka. Raugintuose produktuose gausu antioksidantų, kurie gerina žarnyno mikroflorą, stiprina imunitetą, o tai labai svarbu, kai valgome nemažai apdorotų maisto produktų. Taip pat – tai puiki galimybė paįvairinti savo mitybos racioną.
Tačiau svarbus vienas niuansas – druskos kiekis. Dažniausiai raugintų daržovių negalime suvalgyti tiek, kiek šviežių, kadangi su keliais agurkais galime gauti visą druskos paros normą ar dar daugiau. Per didelis druskos kiekis pavojingas žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, todėl jiems rekomenduočiau raugintų daržovių valgyti mažiau. Tas pats patarimas galioja ir žmonėms, kurie linkę tinti. Taip pat jiems reikėtų raugintas daržoves valgyti dieną, nes iš vakaro suvalgę gali prabusti patinę. Yra ir kitų sveikatos sutrikimų, kada ribojama druska ar raugintos daržovės.
Verta paminėti ir tai, kad jeigu raugintas produktas buvo laikomas netinkamai ir supelijo, nereikia jo vartoti. Jam nepadės, jeigu nupjaustysite papelijusias vietas, kadangi būdamas skystoje terpėje vaisius ar daržovė persisunkia nuodingomis medžiagomis, net jei jų nesimato. Supelijusių raugintų produktų ne gelbėkite, o išmeskite.
Norėdami pagreitinti rūgimo procesą, galite naudoti jau prieš tai buvusį raugą – praskieskite jį vandeniu, sudėkite norimus prieskonius, druską, daržoves ir rauginkite. Procesas sutrumpės kelis kartus.
Beje, rauginti galite ne tik daržoves ir vaisius, bet ir tešlą blynams, jogurtą, rūgpienį, kefyrą. Rauginti produktai – mūsų paveldo dalis, todėl racione jų turėtų būti, nes jie yra ir sveikos mitybos dalis.“
Rauginti nevirti burokėliai
Dažniausiai burokėlius rauginame išvirtus, tačiau nevirti rauginti burokėliai žymiai sveikesni, be to, suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Puikus vitaminų šaltinis, ypatingai žiemą.
Jums reikės: 120 g burokėlių, dideliems burokams reikės ilgiau laiko išrūgti, be to, sunku bus rasti tinkamą indą;
5 g druskos;
65 g juodos duonos (keptos be mielių);
Vandens.
Kaip gaminti:
1. Maždaug kiaušinio dydžio burokėlius, (didesnius perpjauti, nuplauti), nulupti, sudėti į 3 litrų talpos stiklinį indą, kuriame ruošiatės raugti.
2. Užpilti: 1 litrui vandens – 1 valgomas šaukštas druskos. Vandens užpilti tiek, kad burokėlius apsemtų. Įmesti kelias pluteles juodos duonos.
3. Trijų litrų stiklainį užrišti marle. Laikyti šiltai 10 – 12 dienų, kol įrūgs ir atsiras specifinis kvapas, tada išnešti, kur vėsu. Raugą galima naudoti pakartotinai, tuomet nauja burokėlių „partija“ išrūgs per 3-4 dienas. Skanaus!
(Receptai iš www.sulieknek.lt)
