Didelės rizikos teritorijomis laikomos Rytų Europos šalys
Ji iš Irako išvyko dar 2015 m. lapkritį ir keliavo per Turkiją, Graikiją, Serbiją, Makedoniją, Slovėniją, Austriją, Kroatiją ir Italiją, į Šveicariją atvyko šių metų liepą. Šis difterijos atvejis nebuvo įvežtinis, ligonė užsikrėtė ir susirgo Šveicarijoje. Difterijos diagnozė patvirtinta laboratoriškai, o skiepijimosi būklė vis dar tikslinama. Apie tai pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC).
Difterija užsikrėtę ir nesigydantys žmonės gali užkrėsti kitus, net jei jiems patiems ligos simptomų nepasireiškia.
Difterijos atvejai tarp neskiepytų asmenų nėra netikėti, tačiau asmenims, keliaujantiems į endemines difterijos šalis, reikėtų įsitikinti ar jie pilnai skiepyti nuo difterijos, ar reikalinga revakcinacija.
Nemažai difterijos endeminių teritorijų yra Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Europos regione kaip didelės difterijos rizikos teritorijos vertinamos Rytų Europos šalys. Didesnę riziką susirgti turi neskiepyti nuo šios infekcijos asmenys ir asmenys, ne pilnai paskiepyti arba pilnai paskiepyti asmenys, kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė.
Per pastarąjį dešimtmetį (2006–2016 m.) Lietuvoje registruoti trys difterijos atvejai, iš jų – vienas mirties. Iš trijų susirgusiųjų, dviejų asmenų skiepijimo būklė buvo nežinoma.
Ką reikia žinoti apie difteriją?
Difterija yra ūmi, oro lašeliniu keliu plintanti infekcija. Liga paprastai prasideda nuo skaudančios gerklės, bet gali greitai vystytis ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net gyvybei pavojingų komplikacijų. Difterija užsikrečiama per nedidelius skysčio lašelius, patenkančius į aplinką difterija sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant, taip pat galima užsikrėsti naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais, kartais užsikrečiama net žaidžiant sergančio vaiko žaislais. Difteriją sukeliančiomis bakterijomis užsikrėsti galima ir palietus jomis užkrėstą žaizdą. Difterija užsikrėtę ir nesigydantys žmonės gali užkrėsti kitus, net jei jiems patiems ligos simptomų nepasireiškia.
Pagal plėvių susidarymo vietą skiriami keli difterijos tipai: nosiaryklės, gerklų, nosies, akių, lytinių organų, odos (žaizdų) difterija. Žaizdų difterija užsikrečiama bakterijoms patekus į žaizdą. Infekuotoje žaizdoje taip pat atsiranda pilkų apnašų. Ji parausta, patinsta, tampa skausminga. Šis ligos tipas labiau paplitęs tropinio klimato šalyse, tačiau ja susergama ir išsivysčiusiose šalyse, ypač nesirūpinant asmenine higiena. Akių, lytinių organų difterijos formos yra itin retos.
Skiepai – efektyvi ir saugi difterijos profilaktikos priemonė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.
Suaugusiems asmenims skiepus nuo difterijos rekomenduojama atnaujinti kas 5–10 metų, kad būtų išlaikyta patikima ir ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą visi nuo 26 metų amžiaus nuo difterijos (skiepijama kartu su stabligės komponentą turinčia vakcina) skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
