„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ultravioletiniai spinduliai: ką jaučia drambliai ir ko nežino žmogus?

Kaip dažnai mus gąsdina tuo, apie ką turime mažai informacijos ar tiesiog negalime matyti ir apčiuopti. Viena tokių sričių – ultravioletiniai spinduliai. Neretai girdime, kokie jie pavojingi ir kaip reikia jų saugotis. Kas gi yra tie ultravioletiniai spinduliai ir ar tikrai jie yra toks didelis baubas?
Dramblys ir žmogus.
Dramblys ir žmogus. / Fotolia nuotr.

Ultravioletiniai spinduliai, kurių mokslinis terminas yra ultravioletinė radiacija, tai yra elektromagnetinė radiacija, kuri išties yra banga, o jos ilgis yra tarp matomos violetinės šviesos ir tarp mums nematomų rentgeno spindulių. Nors žmogaus akis ultravioletinių spindulių nemato, tačiau kitų gyvūnų, pavyzdžiui, bičių, akys atpažįsta ir pastebi juos. Jie netgi yra naudingi joms renkant medų!

Ultravioletiniai spinduliai yra trijų rūšių: UVC, UVB ir UVA. Trumpiausi yra UVC spinduliai ir jie yra tokie trumpi, kad dažniausiai neprasiskverbia pro ozono sluoksnį. Šiek tiek ilgesni yra UVB spinduliai ir jie dažniausiai prasiskverbia tik į išorinį odos sluoksnį – epidermį. Dėl šių spindulių mūsų oda įdega ir organizme gaminasi gyvybiškai svarbus vitaminas D. Ilgiausi spinduliai yra UVA, kurie prasiskverbia giliausiai – į antrąjį odos sluoksnį dermį.

Kaip ir daugumos kitų elektromagnetinės radiacijos bangų, pagrindinis ultravioletinių spindulių šaltinis yra žvaigždės, tarp jų – ir mūsų sistemos pagrindinė žvaigždė Saulė. Dauguma ultravioletinių spindulių, pasiekiančių Žemę, susiformuoja Saulėje. Įdomu tai, kad ozono sluoksnis kuriasi, susitikus ultravioletiniams spinduliams ir deguoniui maždaug 15–30 kilometrų aukštyje ir pats savaime padeda filtruoti reikiamą šių spindulių kiekį.

Nuostabu, kaip atsitiktinai sąveikauja ultravioletiniai spinduliai ir deguonis, kad sukurtų reikiamą apsaugą ir filtrą, jog Žemę pasiektų tik naudingi ir visą organinę gyvybę palaikantys spinduliai, o likusi dalis neprasiskverbtų į mūsų atmosferą.

Ilgesni spinduliai, kuriuos „praleidžia“ ozono sluoksnis, yra atsakingi už žmogaus organizmui būtiną vitamino D gamybą. Ultravioletiniai spinduliai padeda ne tik gaminti šį vitaminą, tačiau ir sustiprina kalcio bei fosforo įsisavinimą. Visi šie elementai yra būtini sveikų kaulų ir dantų formavimuisi. Vitamino D dėka taip pat organizme gaminasi laimės hormonai endorfinai, kurie mums dovanoja gerą nuotaiką ir šalina depresiją.

Tad ar reikia bijoti ultravioletinių spindulių? Gal tiesiog verta juos geriau pažinti? Įdomūs faktai apie ultravioletinius spindulius:

  • „Ultra“ + „violetinis“ („virš šviesos“) šiuo atveju tai reiškia, jog šie spinduliai yra virš violetinės žmogaus akimi matomos šviesos.
  • Kartais ultravioletiniai spinduliai yra vadinami „juodąja šviesa“ vien dėl to fakto, kad yra nematomi plika akimi.
  • Bitės dėl skirtingos fiziologijos mato ultravioletinių spindulių šviesą ir ja naudojasi, kad nukreiptų savo maršrutus link žiedadulkių, kai ultravioletiniai spinduliai atsispindi nuo gėlių vainiklapių. Jeigu bitės neaptiktų žiedadulkių ir jų neapdulkintų, visa Žemės ekosistema akimirksniu susidurtų su reikšmingomis ekologinėmis problemomis.
  • Laukinėje gamtoje drambliai yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip reikia saikingai būti saulėje. Drambliai supranta, kuomet jų oda jau pasisavino reikiamą ultravioletinių spindulių kiekį, kad pasigamintų vitaminas D – jie pajunta, jog oda įkaito. Tuomet jie išsimaudo purve ir taip padengia savo odą apsauginiu sluoksniu.
  • Priešingai nei daugumoje ironiškų anekdotų apie tai, kaip blondinės deginasi namuose prieš langą (tai mitas, jog per langą neįmanoma įdegti!), ultravioletiniai spinduliai visgi prasiskverbia pro stiklą. Ir nors ne visi, tačiau nemaža dalis – standartiniai automobilio langai – blokuoja apie 97 proc. vidutinio ilgio UVB spindulių, tačiau tik 37 proc. ilgesnio ilgio UVA spindulių. Tai reiškia, jog jeigu keliausite iš sostinės į pajūrį, turite daug šansų, jog jūsų rankos vis tiek įdegs, net jei automobilio langai bus uždaryti!
  • Ultravioletinių spindulių lygis yra apie 1000 kartų didesnis ties pusiauju nei poliariniuose regionuose (Šiaurės ir Pietų ašigaliai). Todėl ir visi gyvi organizmai, įskaitant ir žmogų, yra kur kas labiau prisitaikę ilgiau būti saulėje nei šiaurės gyventojai, kuriems saulėje reikia būti kur kas trumpiau, kad susirinktų reikiamą vitaminui D pagaminti ultravioletinių spindulių kiekį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs