Kol kas daugelis vaikų serga lengvai
Ką žinoti, kad pirmas vizitas su vaiku nebūtų nereikalingas apsilankymas ligoninės priėmimo skyriuje? Kada geriau prisiminti įprastas ir būtinas pagalbos priemones namuose ir kokie vaiko būklės požymiai neleidžia delsti? Ką turi žinoti tėvai, atvežę vaiką į ligoninę? Kodėl reikia tirti dėl COVID-19 vaikus ir juos į ligoninę atlydėjusį suaugusįjį? Ar keičiasi tvarka ligoninėje vėl daugėjant naujų atvejų?
VUL Santaros klinikų ligoninės Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė ir Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė nuotoliniame pokalbyje ketvirtadienį „Ūmūs vaikų kvėpavimo sutrikimai rudenį – pagrindas sunerimti?“ atsakė į visiems tėvams rūpimus klausimus.
S.Petraitienė pastebi, kad vaikų priėmimo skyriuje jau padaugėjo, bet ne taip kaip praėjusiais metais. „Dabar kol kas daugelis serga lengvai ir gali važiuoti gydytis namuose. Gali būti, kad tai susiję dabartinėmis taisyklėmis – dažniau plauti rankas, mažiau lankytis viešose vietose, dėvėti kaukę“, – sako gydytoja ir pabrėžia, kad tai apsaugo ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų šaltajam sezonui būdingų susirgimų.
Gydytoja priduria, kad šiuo metu vaikai dažniausiai serga viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, bronchitu, laringitu, paūmėjusia astma, įprastomis peršalimo ligomis.
Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pritaria S.Petraitienei sakydama, kad mato įprastas vaikams infekcijas: „Sezonas įsibėgėja po truputį. Mūsų skyrius atsakingas už koronavirusą. Nuo pavasario pacientų mes turime daugiau ir nors procesas nėra nevaldomas, tačiau atsipalaiduoti negalime.“
Kada skubėti į ligoninę?
Gydytojos I.Ivaškevičienės teigimu, dažniausiai vaikai serga virusinėmis infekcijomis. Pagrindinis tokių infekcijų gydymas – simptominis, vaistai nuo temperatūros, pakankamas skysčių kiekis, taip pat pagrindinis gydytojas yra ir laikas.
„Mums kaip gydytojams labai svarbu nepraleisti bakterinės infekcijos, o tėvams taip pat reikėtų žinoti, kada jau važiuoti į ligoninę ir ko nepraleisti. Kalbant apie kūdikius – jie nustoja žįsti krūtį arba valgyti, pradeda elgtis neįprastai, tampa apatiški, vangūs, nelinksmi, nesidomi aplinka, nenori žaisti. Ypač pavojinga, kai tai vyksta karščiuojant.
Turėtume įvertinti bendrą būklę, sąmonę, kaip vaikas kvėpuoja. Svarbi ir vaiko odos spalva, nes ji atspindi kraujotaką – todėl jeigu ji papilkėja, tampa marmurine, ne tokia kaip sveiko vaiko, reikėtų sunerimti ir ieškoti pagalbos“, – sako I.Ivaškevičienė ir pataria tokiais atvejais pirmiausia skambinti savo šeimos gydytojui ir reikalui esant, važiuoti į priėmimo skyrių.
Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad tik sukarščiavus nėra reikalo skubėti į ligoninę: „Žiūrėkite, kas vyksta. Galbūt reikia vaistų nuo temperatūros? Pavyzdžiui, suveikus vaistams vaikas laimingas, vėl žaidžia, o jūs jau priėmimo skyriuje. Vertinkite situaciją adekvačiai“, – sako ji.
S.Petraitienė antrina ir tikina, kad dažnai tėvai sudavę vaistų nuo temperatūros po 10–15 minučių tikisi, kad temperatūra bus nukritusi. „Tam reikia apie valandos, todėl neskubėkite“.
Normalu, kad vaikas gali sirgti 10–11 kartų per metus
Medikė S.Petraitienė priduria, kad visiškai normalu vaikui yra sirgti 10–11 kartų per metus, ypač, kai pradeda lankyti vaikų kolektyvą. Vaikai dažniausiai serga įvairiomis virusinėmis ligomis, o imunitetas joms susidaro trumpalaikis.
„Svarbu, kad sloga ir kosulys nesikomplikuotų sunkiomis bakterinėmis ligomis tokiomis kaip sinusitais, otitais, plaučių uždegimais ir kitomis.
Sveikas vaikas, pradėjęs lankyti darželį, sirgti gali 6–8 kartus, ir tai yra norma. Patarčiau sloguojantį ar kosintį vaiką nuo pat pirmos dienos palaikyti namuose, leisti jam išsimiegoti, pailsėti emociškai ir kartais to užtenka, kad jo būklė pagerėtų. Tačiau tėvai turi daug reikalų, darbų ir galvoja, kad kai atliks darbus, tuomet užsiims vaikais, tačiau toks mąstymas netinka“, – sako specialistė.
Svarbu, kad sloga ir kosulys nesikomplikuotų sunkiomis bakterinėmis ligomis tokiomis kaip sinusitais, otitais, plaučių uždegimais ir kitomis.
Medikė pasakoja, kad vaikai užsikrečia įvairiomis ligomis ne tik darželyje. „Mes, suaugę žmonės, nešiojame nosiaryklėje įvairius virusus ir, tarkime, ta pačia liga galime prasirgti lengvai, o vaikas – sunkiai. Vaiko imunitetas formuojasi ir susidūręs su infekcija jis reaguoja audringiau negu suaugusio žmogaus, kuris su ta pačia infekcija susiduria jau ne pirmą kartą“, – sako S.Petraitienė.
I.Ivaškevičienė priduria, kad tarkime, COVID-19 vaikai serga lengviau nei suaugusieji ir kol kas nėra žinoma, kodėl.
Vaikui gripas ar COVID-19?
Gydytojos sako, kad koronaviruso ir gripo simptomai yra laba panašūs, ką atskleidžia ir atlikti tyrimai, todėl pasakyti tik pagal simptomus, vaikui gripas ar COVID-19, yra neįmanoma nepadarius tyrimo. S.Petraitienė sako, kad įtarus gripą, vaikams bus daromas tyrimas – imamas vienas tepinėlis ir bus tiriama tuo pačiu metu ir dėl gripo, ir dėl koronaviruso.
Tačiau šiuo sezonu labiausiai bijoma dar ir to, kad galima susirgti tiek gripu, tiek koronavirusu vienu metu.
Medikės priduria, kad nuo gripo yra vaistai, kurie pradėjus vartoti tinkamu metus, padeda pasiekti itin gerų rezultatų. Tačiau šiuo sezonu labiausiai bijoma dar ir to, kad galima susirgti tiek gripu, tiek koronavirusu vienu metu. „Todėl norisi bent vienos ligos išvengti ar atpažinti, kad galėtume paskirti gydymą, nes tos infekcinės ligos viena šalia kitos gali pasunkinti viena kitos eigą“, – sako gydytojos.
„Daug kas klausia, skiepytis šį sezoną nuo gripo ar ne. Įsivaizduokite banalią situaciją: jūsų vaikas susirgo gripu, sukarščiavo, tačiau pasakyti be tyrimo, gripas ar koronavirusas – negalime. Pasiskiepiję nuo gripo jau galime išvengti streso, psichologinės įtampos, poveikio sveikatai. Tad dabar tikrai galime suskubti pasiskiepyti nuo gripo“, – pataria I.Ivaškevičienė.
Ką reikėtų žinoti atvykus į ligoninę
Gydytojos sako, kad pirmiausia nereikia skubėti važiuoti į ligoninę, jeigu nėra reikalo. „Tačiau, jeigu situacija tokia, kad reikia atvykti į ligoninę, dedamos absoliučiai visos pastangos, kad jūsų vizitas ligoninėje būtų maksimaliai saugus. Kiekvienas karščiuojantis vaikas yra įkurdinamas vadinamame bokse.
Be to, mūsų klinikos turi atskirus įėjimus iš lauko siekiant išvengti rizikos užsikrėsti. Tada ateina gydytojai ir slaugytojai įvertinti vaiko būklės. Jeigu matome, kad būklė sunki ir pacientą tikrai reikės hospitalizuoti, tuomet privalomas COVID-19 testas“, – sako I.Ivaškevičienė.
Gydytojos pabrėžia, kad per tas valandas, kai laukiama atsakymo dėl koronaviruso, yra suteikiama būtina pagalba ir gydymas.
Ji priduria, kad pastebima ir kartais net iškyla konfliktinių situacijų dėl to, kad tėvai nenori atlikti šio testo. Tačiau šiuo atveju reikia žvelgti plačiau, už viso to slypi infekcijų kontrolė, personalo saugumas, todėl visi vaikai, kurie patenka į stacionarą yra tikrinami dėl koronaviruso.
Tyrimas nėra rekomendacinio pobūdžio, jis iš esmės yra privalomas, nes kitu atveju neįmanoma organizuoti ligoninės darbo, kai nėra aišku, ar dirbama su sergančiu COVID-19, ar ne, pacientu
„Pirmojo molekulinio tyrimo atsakymo reikia laukti apie šešias valandas, o jeigu yra ypatingai skubi situacija, daromas tyrimas, kuris yra brangesnis, tad tokiu atveju, kai būklė itin rimta, atsakymą galima gauti ir per valandą“, – sako I.Ivaškevičienė.
Gydytojos pabrėžia, kad per tas valandas, kai laukiama atsakymo dėl koronaviruso, yra suteikiama būtina pagalba ir gydymas.
Kaip gydyti kosulį ir slogą
Kaip pasakoja gydytoja S.Petraitienė, kosulys – tai apsauginė organizmo reakcija į svetimkūnį, patekusį į kvėpavimo takus. „Blogiau yra, kai žmogus nekosti, todėl kai vaikas kosti, jis apsivalo nuo sekreto gerklėje.
Priežasčių, kodėl kosti vaikas, yra labai daug. Pavyzdžiui, viena banaliausių, blogai išvalytas sekretas iš nosies. Būna, kad gerai išvalius nosį, įlašinus vaistų, dingsta ir kosulys. Blogiau, kai vaikas kosti „iš giliau“, pavyzdžiui, kamuoja bronchitas, kuris praeina savaime. Kaip jau minėjo gydytoja I.Ivaškevičienė, Gydytojos pataria: dažniausiai gydo ir laikas, tačiau svarbu, žinoma ir skysčių vartojimas, temperatūros sekimas, ramybė“.
Ji prideda, kad blogai, kai kosulys yra su dusuliu, tokiu atveju reikalingi vaistai, padedantys kovoti su dusulio priežastimi, gydytoja konsultacija. Na o drėgnas kosulys, kai atkosėjamas sekretas iš vidaus, gali reikšti bakterinę infekciją, kuriai reikalingas antibakterinis gydymas. „Taigi, jeigu kosulys užsitęsęs, trunka ilgiau nei dvi savaites, atkosėjamas sekretas, kvėpavimas apsunkintas, kamuoja dusulys, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju“, – sako specialistė.
Kalbant apie slogą, gydytojos sako, kad vaikai negimsta mokėdami pūsti nosį, todėl turime to išmokyti savo atžalas. O kol to vaikai nemoka, tam galime pasitelkti tokias priemones kaip specialūs siurbtukai, kad pašalintume sekretą. Jį pašalinę galime lašinti specialius lašus, nes vaistai veikia tik kai kontaktuoja su gleivine, o ne su sekretu.
Taip pat galima nosį išplauti – šis būdas dažnai labai veiksmingas ir labai efektyvus, tačiau nei tėvai, nei vaikai jo nemėgsta, nes tai nėra maloni procedūra. „Pasitaiko, kad atvykusiam vaikui išplovus nosį, dingsta ir dusulys, ir kosulys“, – sakė gydytojos.
