Distonija sergančio šešiolikmečio iš pajūrio ligos istorija prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. Iš pradžių pakenčiama liga vaikinui visa jėga smogė paauglystėje. Nevalingi raumenų susitraukimai, susukantys kūną ir trukdantys judėti vis dažnėjo ir kėlė skausmus.
„2013 metais gruodžio mėnesį pradėjo labai stipriai skaudėti koją, vaistai nepadėjo. Vieną dieną grįžęs jis atsigulė ir sako: man labai skauda, negaliu nei atsisėsti, nei atsistoti“, – pasakoja ligonio mama Jurgita.
Vaikinas tapo visiškai neįgalus, prikaustytas prie lovos. Neurologai su neurochirurgais nusprendė pritaikyti giliąją galvos smegenų stimuliaciją. Iki tol ji buvo taikoma sergantiesiems Parkinsono liga. Pernai spalį vaikinui atlikta operacija.
„Jam į blyškiuosius smegenų branduolius yra implantuoti giluminiai elektrodai bei neurostimuliatorius, kuris yra pakraunamas. Tai tuo ir unikali šita operacija“, – sako Kauno klinikų Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas Andrius Radžiūnas.
Jam į blyškiuosius smegenų branduolius yra implantuoti giluminiai elektrodai bei neurostimuliatorius, kuris yra pakraunamas. Tai tuo ir unikali šita operacija
Tai pirmasis pacientas Lietuvoje, kuriam dėl distonijos taikytas toks gydymas.
Implantavus elektrodus ir prijungus neurostimuliatorių iš karto dingo skausmai, o po reabilitacijos vaikinas pradėjo vaikščioti. Neurostimuliatorių jis nešios 10 metų.
Medikai sako, kad ši operacija atitinka geriausių Europos ir pasaulio klinikų standartus. Tiesa, tam reikalinga labai brangi aparatūra ir aukščiausios kvalifikacijos gydytojai ekspertai. Todėl, pasak Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovo prof. habil. dr. Arimanto Tamašausko, visoje Europoje bandoma retų ligų gydymą sutelkti specializuotuose centruose.
Neuromoduliacija – viena iš sparčiausiai žengiančių medicinos sričių pasaulyje. Šios terapijos rezultatai – labai veiksmingi, tačiau itin brangūs. Klinikų pacientui implantuotas neurostimuliatorius kainavo beveik 25 tūkst. eurų. Didžiąją dalį pinigų už aparatą sumokėjo Ligonių kasa.
