„Iš esmės nevaisingumas yra poros problema, ne vieno asmens, nes, jei vienas iš poros negali turėti vaikų ar sunkiau pasiekti, kad įvyktų pastojimas, traktuojama, kad nepastoja pora.
Iki 35 metų dėmesį reikėtų atkreipti visoms poroms, kurios nesisaugodamos nepastoja per metus. Jei porai – per 35 metus, ypač – moteriai, susirūpinti reikėtų, jei nesisaugant nepastojama per šešis ir daugiau mėnesių“, – paklaustas, kada porai ar vienam iš poros diagnozuojamas nevaisingumas, sakė gydytojas urologas M.Kinčius.
– Daug kalbama apie moterų biologinį amžių, kad nuo 35-erių jau reikia susirūpinti ir nebedelsti norinčioms turėti vaikų. Ar biologinis amžius galioja vyrams?
– Teisingai pastebėjote, visi daug šneka apie moteris, nes jų genetikoje užprogramuota. Šimtu procentų visos moterys patiria menopauzę.
Apie andropauzę nėra daug kalbama, tačiau duomenys rodo, kad apie 10 proc. vyrų kas dešimtmetį nuo penktos dešimties patiria andropauzę – tai reiškia, kad jų testosterono lygis sumažėja iki mažiau nei apatinė normos riba.
Kitas dalykas, kalbant apie vyrų vaisingumą, tyrimai rodo, kad sėklidėse spermagenezė, arba kitaip sakant – tų kanalėlių, kuriuose gaminasi spermatozoidai, kiekis vyrui senstant labai mažėja.
20–40 metų vyrams tų kanalėlių randama apie 80–90 proc. sėklidės tūrio. 60-mečiams jų sumažėja iki 40–50 proc., o 80-mečiams ir vyresniems kanalėlių, kurie galėtų gaminti spermatozoidus, lieka apie 10 proc. Taigi vyrui senstant, jo vaisingumas taip pat mažėja.
– Gal turite duomenų, kiek Lietuvoje yra nevaisingų porų ir koks procentas tenka moterims ir vyrams?
– Tiksliai pasakyti sunku, nes nėra detalios statistikos, bet, remiantis įvairių vaisingumo klinikų duomenimis, kasmet Lietuvoje su vaisingumo problema susiduria apie 2 tūkst. naujų porų.
Pasaulinė statistika rodo, kad su vaisingumo sutrikimu kai kuriose šalyse susiduria 8–12 proc. porų, kitose šalyse – net iki 20 proc. porų. Apie 30–40 proc. tai yra tiek vyro, tiek moters sutrikimas, iki 20 proc. atvejų būna, kad abu partneriai turi vaisingumo problemų.
Kasmet Lietuvoje su vaisingumo problema susiduria apie 2 tūkst. naujų porų.
Jei pora negali pastoti metus, ištyrimą reikėtų pradėti nuo vyrų, nes jie tiriami atliekant spermos tyrimą – spermogramą, kurios rezultatai gaunami per valandą dvi. Tada tampa aišku, ar reikia detalesnio moters tyrimo, ar ne, nes jis yra gana sudėtingas.
– Kokios priežastys gali turėti įtakos vyrų vaisingumui?
– Žalingi veiksniai: rūkymas, labai didelis alkoholio vartojimas, persirgtos ligos, ypač onkologinės, kurių gydymui reikalinga toksinė, spindulinė, chemoterapija, vaikystės, paauglystės ligos – ypač kiaulytė, jei buvo komplikuota virusiniu sėklidžių uždegimu.
Taip pat įgimti dalykai – tokie kaip nenusileidusios sėklidės ir ne laiku atliktas kriptorchizmo (būklė, kai viena ar dvi sėklidės nenusileidžia į kapšelį – aut.) gydymas.
Įtakos turi ir įvairių medžiagų vartojimas. Šiandien labai populiarus fizinis aktyvumas, bet nemažai vyrų savo raumenų masę augina vartodami anabolinius steroidus. Jų vartojimas vienareikšmiškai labai neigiamai veikia vyro vaisingumą, nes sėklidėse slopina tiek testosterono gamybą, tiek spermatozoidų sintezę.
Dar vienas veiksnys – aukštesnė kapšelio temperatūra. Tai lemia sėdimas darbas. Aukštesnė temperatūra sėklidėse gali būti dėl patologijos, susijusios su veninio kraujo ištekėjimu, – yra tokia liga varikocelė.
Iki 30–40 proc. atvejų, atlikę visus tyrimus, išanalizavę, priežasties nenustatome – ji lieka nežinoma.
– Kalbant apie jaunesnius vyrus, ar jų vaisingumui gali / galės turėti įtakos, kad jis augo / auga su sauskelnėmis?
– Tokių spekuliacijų yra, bet epidemiologinių tyrimų griežtų išvadų, kad tai vienareikšmiškai yra ta priežastis, dėl kurios šių dienų vyrai turi prastesnę spermos kokybę, nėra.
Net epidemiologinės studijos, tiriančios įvairių šalių vyrų vaisingumo kitimus, labai skirtingai nustato pokyčius. Tarkime, tarp skandinavų – suomių spermos kokybė yra prastesnė nei danų arba švedų. Tunisas, Brazilija fiksuoja vyrų spermos prastėjimą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų atlikti tyrimai neparodė didesnio lietuvių vyrų spermos kokybės prastėjimo.
Bet, jei imsime atskiras šalis, tas spermos kokybės prastėjimas, ypač vertinant 50–60 metų dinamiką, yra pastebimas.
– Kaip gydomas vyrų nevaisingumas?
– Pirmiausia reikia stengtis identifikuoti pagrindinę priežastį ar priežastis ir jas eliminuoti. Jei tai yra žalingų išorinių veiksnių poveikis – juos minimalizuoti, jei yra kokia nors fiziologinė ar anatominė anomalija – ją reikia koreguoti, jei yra varikocelė – ją šalinti.
Jei tai nepadeda, tada yra taikomos pagalbinio apvaisinimo priemonės: intrauterinė inseminacija arba apvaisinimas mėgintuvėlyje.
– Kokia yra dirbtinio apvaisinimo sėkmė, vertinant procentaliai?
– Atskaitos taškų yra keletas: biocheminis, klinikinis nėštumas, kiek procentų po dirbtinio apvaisinimo susilaukia vaikų. Paskutinis atskaitos taškas yra, kiek porų susilaukia vaikų, tai svyruoja nuo 20 iki 35 proc. Kuo moteris jaunesnė, tuo tas sėkmės procentas yra didesnis. Suminis dirbtinis apvaisinimas – poros darosi ne vieną, o keletą jų, siekia apie 60–65 proc. Trečdalis porų, net ir taikant šiuolaikines dirbtinio apvaisinimo metodikas, vaikų nesusilaukia.
– Kokį patarimą duotumėte vyrams, kurie dar neturi vaikų, bet planuoja šeimos pagausėjimą?
– Jei planuoja, nereikia atidėti. Labai svarbus yra lytinio gyvenimo ritmas. Galbūt labai akcentuojama, kad reikia skaičiuoti vaisingas moters dienas, bet rekomendacijos tiek ginekologų, tiek urologų draugijų yra, kad santykiai turėtų būti kas antrą trečią dieną, nes spermatozoidai gyvybingi moters lytiniuose takuose būna nuo 3 iki 7 parų. Taigi, jei bus reguliarūs lytiniai santykiai, moters kiaušintakiuose, kur vyksta apvaisinimas, spermatozoidų bus.
Spermatozoidai gyvybingi moters lytiniuose takuose būna nuo 3 iki 7 parų.
Kitas dalykas – kiek įmanoma sveikesnis gyvenimo būdas: nerūkyti, nevartoti alkoholio, fizinis aktyvumas du tris ar keturis kartus per savaitę ir tikrai nevartoti anabolinių steroidų. Maisto papildus, jei jie reikalingi, galima vartoti.
Išsamesnis pokalbis vyrų vaisingumo tema su gydytoju urologu M.Kinčiumi – žemiau esančiame laidos „Gydytojas pataria“ vaizdo įraše.
