PSA tyrimas klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti daugiau nei prieš trisdešimt metų. Su gydytoja kalbamės apie tai, kaip ir kada atliekamas šis tyrimas, kaip tinkamai jam pasiruošti, kokia yra PSA norma ir kaip atpažinti pirmuosius prostatos vėžio simptomus.
Prostatos vėžys Lietuvoje vis dar išlieka trečia pagal dažnumą 55–74 metų vyrų mirties priežastimi. Nuo 2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa, paremta PSA tyrimu.
Kam skirtas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas?
PSA tyrimas svarbus prostatos vėžio diagnostikai, dažniausiai atliekamas vyrams profilaktiškai (pagal ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programą). Pasak gydytojos urologės J.Verikaitės, šis prostatos tyrimas gali būti atliekamas pacientams, kurie turi urologinių nusiskundimų (pavyzdžiui, šlapinimosi sutrikimų, pastebėjus kraujo spermoje), taip pat pacientams, kuriems paskirtas aktyvus jau nustatyto prostatos vėžio stebėjimas.
„Po prostatos vėžio radikalaus gydymo ir / ar taikant hormonų terapiją, PSA yra svarbiausias galimo ligos progresavimo rodiklis, todėl šis tyrimas turi būti atliekamas reguliariai“, – pabrėžė gydytoja.
Kada rekomenduojama atlikti PSA tyrimą?
PSA kraujo tyrimas atliekamas laboratorijoje, paėmus kraujo iš rankos venos į mėgintuvėlį. Procedūra dažniausiai užtrunka iki kelių minučių.
Kaip vyrams reikėtų pasiruošti PSA tyrimui?
Gydytoja urologė patarė atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų:
-
rekomenduojama 48 valandas iki tyrimo neturėti lytinių santykių (ejakuliacijos), aktyviai nesportuoti ir nevažiuoti dviračiu;
-
pacientai neturėtų atlikti PSA kraujo tyrimo, jeigu serga ūmia šlapimo takų infekcija, yra peršalę, karščiuoja – tokiu atveju tyrimą reikėtų atidėti. Nors nėra tikslių rekomendacijų, persirgus šlapimo takų infekcija, prostatos tyrimą rekomenduojama atlikti po pasveikimo praėjus ne mažiau kaip 2–8 savaitėms;
-
maistas, pasak gydytojos, neturi įtakos PSA tyrimo rezultatams, todėl leidžiama būti pavalgius prieš kraujo tyrimą.
Visi šie veiksniai, išskyrus maistą, anot specialistės, gali turėti įtakos PSA žymens laikinam padidėjimui.
Ką gali parodyti PSA tyrimas?
PSA rodiklio padidėjimą kraujyje, kaip teigė gydytoja urologė J.Verikaitė, gali sąlygoti tiek prostatos vėžys, tiek daugelis nepiktybinių procesų, pavyzdžiui:
-
GPH (gerybinė prostatos hiperplazija) – didėjant prostatai, PSA taip pat auga;
-
PSA didėja sulig vyro amžiumi;
-
Po prostatos ar šlapimo takų chirurginių intervencijų;
-
Po prostatos masažo;
-
Šlapimo takų uždegimas (ūmus ar lėtinis prostatitas ir kt.);
-
Tarpvietės trauma.
„Labai žema PSA rodiklio reikšmė (<0.1 ng/ml) gali būti dėl hormono testosterono apykaitos sutrikimo. Vaistų, 5-alfa reuktazės inhibitorių (dutasteridas, finasteridas), poveikio metu PSA mažėja, todėl labai svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus“, – paaiškino gydytoja.
Įtarus prostatos vėžį, PSA tyrimas turi būti derinamas su kitais diagnostikos metodais: digitaliniu-rektaliniu prostatos ištyrimu, ultragarsiniu tyrimu, mpMRT – multiparametriniu prostatos magnetinio rezonanso tyrimu.
Anot gydytojos urologės J.Verikaitės, prostatos vėžys vyrui gali išsivystyti net ir esant normaliai PSA reikšmei, tačiau toks vėžys daugeliu atvejų pasižymi agresyvesne eiga ir nustatomas jau pažengęs.
PSA norma
Prostatos specifinio antigeno (PSA) norma pagal amžių:
-
< 40 m. – <1.40 ng/ml
-
40–50 m. – <2.00 ng/ml
-
50–60 m. – <2.10 ng/ml
-
60–70 m. – <3.10 ng/ml
-
>70 m. – <4.40 ng/ml
PSA norma po prostatos operacijos
Po radikalios prostatektomijos (prostatos pašalinimo dėl vėžio) PSA atliekamas praėjus mėnesiui po operacijos ir, pasak gydytojos, PSA norma po prostatos operacijos neturėtų viršyti 0.2 ng/ml (pagal laboratorijos normas, turi būti žemiausia reikšmė, pvz., 0.01 ng/ml). Po radikalaus spindulinio gydymo vertinamas PSA kilimas nuo nustatytos žemiausios rodiklio reikšmės.
Kaip sumažinti PSA rodiklį?
Norint išvengti klaidingai aukšto PSA rodiklio, pirmiausia gydytoja pataria vyrams tinkamai pasiruošti šiam tyrimui (žr. aukščiau). Radus padidėjusį PSA rodiklį, būtina kreiptis į gydytoją urologą.
„Gydytojas įvertins, apžiūrės, atliks prostatos apčiuopą, esant poreikiui – papildomus radiologinius tyrimus (vidaus organų, prostatos echoskopiją, esant reikalui, paskirs multiparametrinį prostatos magnetinio rezonanso tyrimą – mpMRT ar kt.). Įtarus prostatos vėžį, diagnozei nustatyti atliekama prostatos biopsija“, – kalbėjo gydytoja urologė J.Verikaitė ir pridūrė, jog PSA rodiklio mažinimas nėra pačios problemos sprendimas.
Anot jos, svarbu išsiaiškinti priežastį, kas sąlygoja PSA padidėjimą – prostatos vėžys ar gerybiniai pakitimai (GPH, prostatitas). Jei nenustatoma PSA padidėjimo priežastis, pacientas stebimas, o tyrimas kartojamas po tam tikro laiko.
PSA rodiklį gali sumažinti (ypač jei jo padidėjimą sąlygoja uždegiminis procesas) keli veiksniai:
-
gyvenimo būdo korekcija: patariama mažinti stresą, subalansuoti mitybą ir praturtinti ją vaisiais bei daržovėmis;
-
vartoti maisto produktus, pasižyminčius priešuždegiminiu, antioksidaciniu poveikiu;
-
PSA rodiklį taip pat mažina 5-alfa reduktazės inhibitoriai – vaistai, skirti gerybinei prostatos hiperplazijai gydyti.
Kokie pirmieji prostatos vėžio simptomai?
Kaip pastebi gydytoja urologė J. Verikaitė, dauguma prostatos vėžio atvejų šiais laikais nustatoma ankstyvose stadijose, todėl dažniausiai yra be simptomų: „Liga gali pasireikšti nespecifiniais ir kitoms urologinėms ligoms būdingais simptomais: padažnėjusiu, sunkesniu šlapinimusi, pastebimu krauju šlapime, spermoje. Gali susilaikyti šlapimas. Iki 6 proc. pacientų liga nustatoma jau išplitusi, todėl pirmieji simptomai gali būti netipiniai, sąlygoti metastazių – kaulų skausmai, patologiniai kaulų lūžiai.“
Kokie tyrimai atliekami, įtariant prostatos vėžį?
Pirmiausia, pasak gydytojos, atliekama paciento apžiūra, prostatos apčiuopia, t. y. įvertinama prostatos struktūra, mazgai, paslankumas, skausmingumas. Gali būti atliekama vidaus organų, prostatos echoskopija – įvertinamas prostatos dydis.
„Pacientui gali būti paskirtas jau minėtas mpMRT – multiparametrinis magnetinio rezonanso tyrimas, siekiant įvertinti, ar nėra navikinių pakitimų prostatoje, t. y. kurioje vietoje yra židinys, kokio dydžio, ar liga neišplitusi už prostatos ribų. Taip pat atliekama prostatos biopsija. Onkologinė diagnozė patvirtinama tik nustačius navikinių ląstelių“, – paaiškino gydytoja urologė J.Verikaitė.
Prevencinė prostatos vėžio programa
Lietuvoje prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma nuo 2006 m. Pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs nemokamą PSA kraujo tyrimą.
PSA kraujo tyrimas atliekamas 50–69 m. vyrams (jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 m.) kartą kas dvejus metus, išskyrus atvejus, kai:
-
vyrų iki 59 m. (imtinai) PSA kiekis ≤ 1 ng/ml ‒ paslauga teikiama ne dažniau kaip kartą per penkerius metus;
-
vyrų nuo 60 m. PSA kiekis ≤ 2 ng/ml ‒ paslauga teikiama ne dažniau kaip kartą per penkerius metus.
