Kaip pranešime žiniasklaidai teigia medicinos psichologė, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikė Karolina Muračiovienė, šį jausmą gali lemti daugybė veiksnių.
Natūralu, kad vienišumas gali prabusti, kai artimųjų iš tiesų nėra šalia, tačiau galima jaustis vienišam, net jeigu prie šventinio stalo – būrys brangių žmonių. Viena iš tokio vienišumo „ne vienas, bet vienišas“ priežasčių – klausos sutrikimai ir jų pasekmės.
Kodėl jaučiamės vieniši?
Psichologė K.Muračiovienė mano, kad daugeliui žmonių žiemos šventės yra labai reikšmingas metų tarpsnis.
„Neretai šeimai šventės tampa ritualu, kuriame puoselėjame santykį vienas su kitu, bendraujame, užsiimame bendra veikla, dalinamės dovanomis. Buvimas kartu su šeima per šventes yra lyg nerašyta taisyklė, socialinis kanonas, perduotas iš kartos į kartą, todėl natūralu, kad švenčių metu buvimas vienumoje, negalėjimas leisti kokybiško laiko su artimaisiais, gali būti ypač skausmingas“, – paaiškino K.Muračiovienė.
Anot psichologės, svarbu nepainioti izoliacijos ir vienišumo. Mokslinėje literatūroje socialinė izoliacija apibūdinama kaip realus socialinių kontaktų, ryšių nebuvimas ar stygius, o vienišumas labiau apibūdina kokybinį ryšio aspektą, skirtumą tarp to, kokių santykių „norėčiau“, ir to, kokius „turiu“.
„Tokiu atveju, asmuo net ir apsuptas žmonių gali jaustis vienišas. Taigi, kiek žmogus jausis vienišas, priklauso ne tik nuo to, ar yra fiziškai su kitais žmonėmis, ar ne, bet ir nuo to, kokia santykių su tais žmonėmis kokybė. Ši kokybė visų pirma priklauso nuo to, kiek jaučiamės artimi, priimti, suprasti žmonių“, – vienišumo priežastis įvardino medicinos psichologė.
Pokalbis – tarsi už stiklo
Psichologė pabrėžia, kad verbalinė komunikacija yra vienas pagrindinių būdų, kuriuo kuriame ir palaikome emocinį ryšį su kitais. Taigi, verbalinės komunikacijos trukdžiai gali stipriai apriboti galimybes išgyventi artumo jausmą. Klausos sutrikimai gali būti vienas iš tokių kliuvinių.
„Ar teko įstaigoje su aptarnaujančiu darbuotoju kalbėtis per storą stiklą? Reikia įdėti daug pastangų, norint išgirsti. Dėmesį blaško aplinkiniai triukšmai, nebesate tikri, ar teisingai išgirdote, ką jums pasakė žmogus anapus stiklo. Labai panašiai jaučiasi ir nusilpusią klausą turintis žmogus šventiniame šurmulyje“, – paaiškino „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Kristina Kalašnykovaitė.
Specialistė įsitikinusi, kad nusilpusią klausą turinčiam žmogui šventinis laikas gali būti itin varginantis.
Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau triukšmo, tuo sudėtingiau sutelkti dėmesį į kalbą ir ją suprasti.
„Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau triukšmo, tuo sudėtingiau sutelkti dėmesį į kalbą ir ją suprasti. Ypač kai kalba keli žmonės vienu metu. Pastangos išgirsti atima daug jėgų ir šventės tampa nebe tokios džiugios“, – klausos centro pacientų patirtimis dalinosi K.Kalašnykovaitė.
Be to, kalėdinis laikotarpis – ypatingas laikas tikintiesiems. Specialistė pastebi, kad klausos nusilpimą turintys žmonės pradeda vengti lankytis maldos namuose. Didelėje erdvėje garsas plačiai išsisklaido, akustika sukuria aidą, tad dalyvaudamas religiniuose ritualuose žmogus girdi triukšmą, o ne šventinę kalbą. Negalėjimas kokybiškai dalyvauti religiniuose ritualuose taip pat gali paveikti emocinę būseną.
Vienišumo pasekmės – liūdnos
JAV atliktų tyrimų duomenimis, nesprendžiamos vienatvės, socialinės izoliacijos poveikis fizinei sveikatai gali prilygti 15 surūkytų cigarečių per dieną. Be to, vienišumas taip pat gali paskatinti neigiamų įpročių atsiradimą.
„Besitęsianti socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas siejami ne tik su prastesne emocine būsena, bet ir su įvairiais neigiamais padariniais fizinei sveikatai: didesne rizika patirti priešlaikinę mirtį, 50 proc. didesne senatvinės demencijos rizika, net trečdaliu didesne rizika išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms, patirti insultą“, – galimas ilgalaikės pasekmes sveikatai vardino psichologė K.Muračiovienė.
Bauginančiai skambančios pasekmės yra nesudėtingai paaiškinamos. Kurti ryšį ir puoselėti santykius – užprogramuota mūsų smegenyse ir yra vienas iš kertinių emocinių poreikių.
„Esame užprogramuoti būti ryšyje, nes evoliucijos eigoje pavieniui tiesiog nebūtume išgyvenę. Mums buvo svarbu gyventi grupėmis, puoselėti artimus santykius, kad gautume grupės teikiamą ir išgyvenimui būtiną apsaugą bei resursus. Todėl vienišumo jausmas sukelia nesaugumo, streso reakciją kūne, o buvimas poreikius patenkinančiame santykyje sukelia saugumo, malonumo, pilnatvės jausmą“, – tvirtino psichologė.
Girdėkite, nelikite už stiklinės sienos
Klausos sutrikimai – vienas iš veiksnių, galinčių lemti vienišumą bei socialinę izoliaciją su visomis jos pasekmėmis fizinei bei psichologinei sveikatai. Be to, nesprendžiami klausos sutrikimai taip pat gali neigiamai veikti sveikatą bei gyvenimo kokybę.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad klausos sutrikimai didina riziką susirgti demencija (lengvas klausos nusilpimas – 2 kartus, sunkus klausos nusilpimas – net 5 kartus), Alzheimerio liga.
Pajutusiems nusilpusios klausos simptomus klausos protezavimo specialistė pataria neatidėlioti sprendimo kreiptis pagalbos bei nelikti už „stiklinės sienos“.
