Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1998 m. mirštamumas nuo infekcinių ligų pasaulyje buvo didžiausias (25 proc.) po širdies ir kraujagyslių ligų (31 proc.). Nors daugiausia žmonių (apie 90 proc.) nuo infekcinių ligų mirė besivystančiose šalyse, per pastaruosius penkiolika metų mirtingumas nuo jų padidėjo ir išsivysčiusiose valstybėse. Anot medikų, sergamumas seniai žinomomis ir naujai paplitusiomis ligomis įvairiose šalyse išaugo nuo 10 iki 20 proc.
Be tokių ūmių infekcinių ligų kaip gripas, AIDS, maliarija (nuo jos Afrikos žemyne kas 30 sekundžių miršta vienas vaikas), plinta tuberkuliozė, tymai, poliomielitas ir kt. Pastarasis, pagal PSO prognozes ir planus, turėjo būti įveiktas dar iki 1990-ųjų. Deja, užmirštos ligos neprognozuojamai sparčiai plinta. Užsienio epidemiologų teigimu, tam įtakos turi padidėjusi migracija, turizmas, nes žmonės daugiau keliauja, bendrauja. Taip pat medicinos progresas – infekcija gali būti perduota kitam žmogui persodinant organus, skiepijant, perpilant kraują ir kt. Žinoma, ligų protrūkį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, vandens užterštumas, netgi egzotinių gyvūnų kontrabandinis pervežimas (jie gali būti įvairių ligų nešiotojai) ir pan. Pasak mokslininkų, vystantis gyvulininkystei, gyvulius šeriant antibiotikais ir hormonais, susidaro palankios sąlygos rastis naujų ligų sukėlėjams.
Išsivysčiusiose šalyse, kur paplitęs antibiotikų vartojimas ir tarp žmonių, jau aptinkama naujų, daugeliui antibiotikų atsparių mikroorganizmų. Mat virusai turi savybę greitai prisitaikyti ir keistis, evoliucionuoti. Teigiama, kad nors mokslas yra pažengęs į priekį, kol kas ištirta tik apie vienas procentas pasaulyje egzistuojančių mikroorganizmų. Daugelis virusų, parazitų, kurie prieš tūkstantmečius buvo būdingi tik, tarkim, gyvūnams, prisitaikė gyventi ir žmogaus organizme. Tad infekcinių ligų plitimas, protrūkiai, sukeliantys net epidemijas ir pandemijas, sunkiai prognozuojami ir kontroliuojami. Nieko keista, nes virusai, grybeliai, parazitai yra labai atsparūs ir Žemėje gyvuoja, ko gero, nuo jos atsiradimo.
Dėmesio: anot medikų, jei stipri imuninė sistema, žmogaus organizmas pats geba sunaikinti virusus ir kitų infekcinių ligų sukėlėjus. Pavyzdžiui, Herpes simplex (pūslelinės) virusu yra užsikrėtęs kone kiekvienas žmogus, bet, kol imunitetas stiprus, nepasireiškia. Patyrus didelį stresą, peršalus šis ar kitas organizme tūnantis virusas „išlenda“ į paviršių.
TUBERKULIOZĖ
Tuberkuliozė – gyvybei pavojinga plaučius pažeidžianti infekcija, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Liga paplitusi visame pasaulyje. Beje, jos pėdsakų aptinkama net senovės egiptiečių mumijose. Išsivysčiusiose šalyse ilgą laiką primiršta tuberkuliozė per pastaruosius metus vėl labai išplito. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet nuo jos miršta apie du milijonai žmonių, o užsikrėtęs beveik kas trečias pasaulio gyventojas. Afrikos ir Azijos šalyse tuberkuliozės plitimą lemia prastos gyvenimo sąlygos, skurdas, ŽIV ir AIDS (silpnina organizmo atsparumą infekcijoms), o išsivysčiusiose šalyse – per mažas dėmesys šios ligos prevencijai.
Anot medikų, sovietmečiu vaikams reguliariai atliekamas Mantu mėginys padėdavo laiku diagnozuoti ir gydyti tuberkuliozę. Dabar mūsų šalyje šis tyrimas skiriamas tik rizikos grupei priklausantiems žmonėms, t. y. tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų tuberkulioze, kurie dažnai serga lėtinėmis ligomis ir kt.
Jei dažnai puola peršalimo, kvėpavimo takų ligos, vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti tyrimus dėl tuberkuliozės. Vaikams atliekamas Mantu mėginys, o suaugusiesiems plaučių rentgenograma.
Kaip užsikrečiama
Tuberkuliozė plinta oro-lašeliniu būdu: užsikrečiama nuo atvira tuberkuliozės forma sergančio žmogaus jam kalbant, kosint, čiaudint. Didesnė tikimybė užsikrėsti nuo tų sergančių žmonių, su kuriais dažnai tenka bendrauti (kolegų, šeimos narių, draugų), arba jeigu žmogus serga cukralige, ŽIV, piktnaudžiauja alkoholiu. Riziką susirgti didina gydymas kortikosteroidais, imunitetą slopinančiais vaistais, sunkios inkstų, žarnyno ir onkologinės ligos, nevisavertė mityba, badavimas, per mažas kūno svoris.
Skiriamos dvi tuberkuliozės formos
Tuberkuliozė būna aktyvi ir neaktyvi. Gydytojų teigimu, žmogus gali ir nesirgti, bet būti apsikrėtęs ją sukeliančiomis bakterijomis. Kol imuninė sistema stipri, tuberkuliozės bakterijos išlieka organizme gyvos, tačiau būna neaktyvios. Toks žmogus dar neserga ir negali užkrėsti kitų. Nusilpus imunitetui, tuberkuliozės bakterijos gali suaktyvėti ir žaibiškai imti daugintis, pažeisti plaučius netgi po daugelio metų. Bakterijų dauginimasis ir plitimas žmogaus organizme yra vadinamas aktyvia (užkrečiamąja) tuberkuliozės forma. Negydoma tuberkuliozė gali pereiti į lėtinę arba sukelti mirtį. Aktyvi tuberkuliozės forma išsivysto maždaug kas dešimtam ja užsikrėtusiam žmogui.
Aktyvios tuberkuliozės simptomai ir gydymas
Tuberkuliozė gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir kaulus, sąnarius, šlapimo takus, centrinę nervų sistemą, raumenis, kaulų čiulpus ir limfinę sistemą. Vienu metu ji gali pažeisti ne vieną organą.
Šiai ligai būdinga ilgai, net kelias savaites trunkantis kosulys, svorio ir apetito mažėjimas, nuovargis, padidėjusi kūno temperatūra, skrepliavimas, skausmas krūtinės srityje, prakaitavimas naktimis.
Tuberkuliozė gydoma antibiotikais. Gydymo trukmė 3–12 mėnesių. Prevencijai svarbu reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą. Šalyse, kuriose paplitusi tuberkuliozė, naujagimiai skiepijami nuo šios ligos. Neaktyvi tuberkuliozės forma paprastai nesukelia jokių simptomų, bet susilpnina imunitetą, todėl žmogus gali dažnai sirgti lėtinėmis, kvėpavimo takų ligomis. Reikalui esant, ši forma taip pat gydoma antibiotikais.
DIFTERIJA
Difterija (gr. diphtera – „plėvė“) – ūmi infekcinė liga, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae bakterijos. Tai viena sunkiausių užkrečiamųjų ligų, ji pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, sukelia žiočių ir kitų gleivinių uždegimą, organizmo intoksikaciją ir vidaus organų bei nervų sistemos pažeidimus. Difterijai būdinga tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių ir gomurio.
Infekcija plinta oro-lašeliniu būdu. T. y. užsikrečiama nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo jam kalbant, kosint, čiaudint. Rečiau – per apkrėstus aplinkos daiktus (bendrai naudojamus indus, buitinius prietaisus), taip pat per pieną ir kt. Susirgti gali visi, kurie neturi imuninio atsparumo difterijos bakterijoms ar jų toksinams.
Anot medikų, išsivysčiusiose šalyse sergamumą difterija padidino žmonių atsisakymas skiepytis. Difterijai plisti palankias sąlygas sudaro neskiepytų žmonių migracija ir turizmas. Ligos eiga būna sunki ir neretai baigiasi mirtimi, nes sukėlėjo išskiriamas toksinas su krauju patenka į visus organus ir sukelia komplikacijų. Difterijos sukėlėją nosiaryklėje gali nešioti ir paskiepytieji, nes skiepas apsaugo tik nuo toksino, o ne nuo difterijos sukėlėjo. Didesnė tikimybė užsikrėsti difterija yra tiems žmonėms, kurie gyvena ir dirba uždaruose kolektyvuose, daug keliauja po kitas šalis, kurių silpna imuninė sistema.
Difterija dažniau serga suaugusieji, nes vaikai iki šešiolikos metų nuo difterijos ir stabligės skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra apsaugoti. Skiepytis patartina maždaug kas dešimt metų, nes įgytas imunitetas ilgainiui silpnėja.
Ligos eiga
Difterija pasireiškia per 2–9 dienas po užsikrėtimo. Pagal plėvių susidarymo vietą išskiriamos nosiaryklės, gerklų, nosies, lytinių organų, akių, odos difterijos formos.
Dažniausia yra tonzilių difterija. Ji prasideda nedideliu karščiavimu (esant sunkiai formai, temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių), juntamas skausmas ryjant, silpnumas, skauda galvą, padidėja kaklo limfmazgiai. Ant vienos arba abiejų tonzilių susidaro pilkai balkšvų, į ištisinį storą apnašą suliejančių, tampriai su gleivine surištų apnašų. Joms plintant stiprėja intoksikacija, kyla temperatūra, prasideda vėmimas, iš burnos sklinda saldžiai šleikštus kvapas.
Pajutus tokius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Įtarus difteriją, ligonis skubiai guldomas į ligoninę. Labai svarbu kuo greičiau diagnozuoti ligą ir skirti gydymą, nes tada greičiau pasveikstama, rečiau kyla komplikacijų (širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą ir kt.). Sveikimo periodas užtrunka 2–3 mėnesius.
MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA
Šiais metais buvo užfiksuotas meningokokinės infekcijos protrūkis. Anot gydytojų, pastaruoju metu padaugėjo sergančiųjų virusiniu meningitu.
Meningitas – infekcinė nervų sistemos liga, kuri pažeidžia minkštuosius smegenų dangalus ir sukelia jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Ji labai pavojinga, nes gali sukelti galvos smegenų uždegimą (encefalitą).
Virusinį meningitą gali sukelti įvairūs virusai: pūslelinės (Herpes), erkinio encefalito, parotito, poliomielito, enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti. Gydytojų teigimu, dažniau diagnozuojamas virusinis nei bakterinis meningitas.
Kaip užsikrečiama
Meningokokinė infekcija plinta oro-lašeliniu būdu. Meningokokų šaltinis yra sergantieji šia infekcija ir meningokokų nešiotojai. Pastarieji patys neserga, bet gali užkrėsti aplinkinius, nes jų organizme meningokokų randama nosiaryklėje (nešiotojais yra 3–20 proc. sveikų žmonių). Kai kuriems meningokokinės infekcijos sukėlėjams būdingas sezoniškumas, pavyzdžiui, enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį.
Simptomai ir gydymas
Virusinio meningito simptomai ne tokie ryškūs kaip bakterinio. Būdingas galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas (ypač nuo šilto vandens), silpnumas, kaklo ir raumenų įsitempimas (žmogus negali smakru pasiekti krūtinės, palenkti galvos į priekį ir kt.), padidėjęs dirglumas.
Negydant galimos sunkios komplikacijos (protinis atsilikimas, kurtumas, išeminė nekrozė ir kt.), net ištikti mirtis. Todėl pajutus simptomus būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Gydymą lemia tai, koks meningitas (virusinis ar bakterinis) diagnozuojamas.
Kaip apsisaugoti
Stiprinti imuninę sistemą, vengti kontaktų su sergančiais žmonėmis. Meningokokinės vakcinos rekomenduojamos vykstantiems į Afriką, Egiptą, kur dažni šios infekcijos protrūkiai.
Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja E. Laurusevičienė
Naudota Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus, KMU Infekcinių ligų klinikos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus tinklalapių informacija.
