Didina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis
Imunitetas – tai apsauginė organizmo reakcija nuo to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų medžiagų. Imunitetas taip pat padeda „išvalyti” organizmą nuo antigenų, patekusių į jį iš išorės arba atsiradusių viduje. Imuninė sistema šalina mirusias ar pakitusias savo organizmo ląsteles, saugo nuo ligų, ypač infekcinių ir vėžinių. Jei imuninė sistema per silpna, sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, mažėja atsparumas infekcijoms, atsiranda tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis.
Kai imunitetas nusilpsta, žmogų dažnai ir ilgiau nei įprastai kamuoja įvairios viršutinių kvėpavimo takų ligos, skrandžio ir žarnyno infekcijos, paūmėja lėtinės ligos, suaktyvėja herpeso virusas ar kandidozė. Medikų teigimu, apie silpstantį imunitetą liudija ir dažnas nuovargis, mieguistumas, išblyškusi oda, nemiga, trūkinėjantys lūpų kampučiai ir prasta nuotaika.
“Paradoksalu tai, kad kai dažnai sergame virusinėmis ligomis, arba kai dažnai peršąlame, manome, kad mūsų imuninė sistema veikia blogai. Tačiau bėganti nosis ar kosulys kaip tik yra požymiai, kad imuninė sistema gerai daro savo darbą. Vaistai, kurie slopina šiuos simptomus, iš tiesų slopina arba silpnina imuninės sistemos atsaką. Taigi, svarbu turėti tokią imuninę sistemą, kuri neįsileidžia infekcijų sukėlėjų, bet jiems patekus, ne per stipriai reaguoja”, – pasakoja viena iš vaistinių tinklo “Eurovaistinė” inicijuoto “Geros savijautos gido” sudarytojų, klinikos “Dietos sistema" gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Imunitetą silpnina ir stresas
Priežasčių, lemiančių imuniteto nusilpimą – nemažai, tačiau medikai išskiria pagrindines jų. Viena tokių – stresas, pervargimas, labai didelis fizinis ar protinis krūvis. Esant ilgalaikiam stresui, neigiamai veikiamas visas organizmas, sumažėja antikūnų gamyba ir limfocitų aktyvumas.
Nemažiau imunitetui kenkia ir nesubalansuota mityba. Organizmui negaunant pakankamai reikiamų vitaminų, mineralų ir mikroelementų, silpsta jo apsauginės funkcijos. Tai ypač svarbu besilaikantiems dietų – griežtas maisto raciono apribojimas siekiant suvartoti kuo mažiau kalorijų, gali būti labai žalingas.
Neigiamai žmogaus imuninę sistemą veikia ir gyvenimas užterštoje aplinkoje. Radioaktyvumas, išmetamosios dujos, chemikalai, o kur dar cheminės medžiagos, kuriomis purškiamos daržovės ir vaisiai... Visa tai patenka į organizmą ir silpnina jo galimybę apsisaugoti nuo virusų ir infekcijų.
Nuo ko pradėti stiprinti?
Stiprinant imunitetą svarbu imtis kompleksinių priemonių – kad ir kokios veiksmingos priemonės būtų, geriausiai jos veikia kompleksiškai.
Pirmiausia derėtų pradėti nuo mitybos. Mitybos specialistai pataria vartoti kuo įvairesnį maistą, daugiau šviežių vaisių ir daržovių, vengti labai riebių, saldžių patiekalų, greito maisto. Sikiant subalansuoti mitybą, svarbu atkreipti dėmesį į imuninei sistemai svarbius vitaminus. Stipriam imunitetui labai svarbūs vitaminai A, C, D. Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, labai sumažėja atsparumas infekcijoms. Daugiausiai vitamino C turi vaisiai ir daržovės: citrusiniai vaisiai, brokoliai, bulvės, pomidorai, svogūnai.
“Žuvų taukai yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Šios riebalų rūgštys yra vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, tai reiškia, kad jų reikiamą kiekį privalu gauti su maistu, organizmas pats jų pasigaminti nesugeba. Raciono papildymas omega-3 riebalais moduliuoja imuninį atsaką: pagerina informacijos perdavimą tarp imuninių ląstelių ir ląstelių gebėjimą sunaikinti patogenus. Manoma, kad šios riebalų rūgštys gali padėti kovoti su infekcijomis ir tuo pačiu neskatinti uždegimo. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat turi daug kitų naudingų poveikių sveikatai: mažina koronarinės širdies riziką, mažina cholesterolio koncentraciją. Taipogi yra duomenų, įrodančių omega-3 naudą sergant vėžiu, depresija, hiperaktyvumo sindromu. Omega-3 mažina kardiovaskulinių mirčių sergantiems širdies ligomis”, – pasakoja gydytoja dietologė D.Pipiraitė.
Vitaminas D – taip pat labai svarbus stiprinant imunitetą. Jis reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, būtinas sveikai nervų sistemai.
"Yra duomenų, kad vitaminas D įtakoja imuninę sistemą, moduliuoja imuninį, antimikrobinį atsaką, jo papildai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems infekcinėmis ligomis. Gausybė tyrimų rodo, kad šio vitamino stoka sąlygoja padidintą riziką susirgti infekcijomis. Vitamino D vartojimas padeda apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų infekcijų. Taip pat tyrinėjama kaip vitaminas D padeda gydyti tuberkuliozę. Vitamino D stoka labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, nutukusiems, mažai būnantiems saulėje, pilnai krūtimi maitinamiems kūdikimas. Daugiausia tyrimų, patvirtinančių papildų vartojimo naudą yra atlikta būtent su omega-3 riebalais ir vitaminu D”, – dėsto viena iš “Eurovaistinės” inicijuoto “Geros savijautos gido” sudarytojų D.Pipiraitė.
Vitamino D yra daugelyje gyvūninių produktų, tokių kaip žuvis, kiaušiniai, praturtintas pienas, menkių kepenų aliejus. Šviečiant saulei žmogaus odoje pasigamina pakankamas kiekis vitamino D. Pakanka pabūti saulėje bent 10 minučių kasdien, kad vitamino D pasigamintų pakankamai. Tačiau mūsų krašte saulėtų dienų nėra daug, todėl vitamino D stoka mums šiauriečiams yra būdinga.
Dar vienas vitaminas, kuris yra esminis imuninėms ląstelėms – vitaminas A. Ilgalaikė vitamino A stoka pasireiškia akių sausumu, naktiniu aklumu arba bendrai aklumu, odos pakenkimais, infekcijomis, viduriavimu, plaučių ligomis.
„Tačiau vitamino A papildų, kaip ir kitų papildų, turinčių antioksidantų, nereikia vartoti rūkantiems žmonėms, nes ištirta, kad jų vartojimas rūkantiems padidina plaučių vėžio riziką“, – pataria gydytoja.
Vitamino A retinolio formoje (tai gyvūninės kilmės vitaminas A) yra kepenyse, menkių kepenų aliejuje, svieste, kiaušiniuose, pieno produktuose. Augalinės kilmės vitaminas A vadinamas beta karotenu, jo yra špinatuose, morkose, citrusiniuose vaisiuose ir daugelyje kitų vaisių bei daržovių.
„Visi vitaminai yra labai svarbi mūsų raciono sudedamoji dalis ir nuo daugelio jų priklauso normalus imuninės sistemos funkcionavimas. Tačiau vitaminams A ir D bei omega-3 riebalų rūgštims pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi imuniniam atsakui, imuninės sistemos veiklai jie turi netikėtai didelę reikšmę“, – pasakoja D.Pipiraitė.
Taip pat stiprinant imunitetą svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, laikytis poilsio ir darbo rėžimo.
